Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime

Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime. Teiginys, kad vaikams reikia ir mamos, ir tėčio, šiandien skamba „suprantamai“. Tačiau atsakymas į klausimą: kokio tėčio reikia vaikui, nėra toks paprastas. Kokios tėvo savybės ir elgesys vaikams turės teigiamos įtakos?

Ar vaikui reikia tėvo, kuris jam būtų tarsi antra mama? Draugu? Mokytoju? Koks yra tėvo vaidmuo vaiko gyvenime? Ar yra kažkas panašaus į „tobulą tėtį“? O gal užtenka, kad tėvas būtų „pakankamai geras“? Ką tai reiškia?

Taigi, pabandykime padiskutuoti, pažvelgime į tėčio vaidmenį vaiko gyvenime ir ko iš tikrųjų vaikui iš jo reikia.

Dar ne taip senai elementari tėvo užduotis buvo užtikrinti visos šeimos materialinę gerovę, o motinos pareiga buvo užauginti savo atžalą. Tuo metu kiekvieno vyro brandos matas buvo jo finansinės galimybės. Tokiame klasikiniame vaidmenų pasiskirstyme tėvui nebuvo vietos parodyti meilės, perteikti vertybes ar užmegzti kokių nors santykių su savo vaikais. Tas tėvas po darbo sėdėdavo prie televizoriaus arba skaitydavo laikraštį. Jis nežinojo savo vaikų mėgstamų žaidimų, draugų vardų, dažnai net nežinojo, kokią pamoką lanko jo sūnus ar dukra.

—————————————————

Galime pamodeliuoti tokias situacijas:

„Tėtis daug dirba, ateina vėlai pavargęs, pavalgo, atsigula ant sofos, skaito ar žiūri filmą, šiuolaikiniai tėvai gali naršyti telefone ar žaisti kompiuterinius žaidimus“. Vaikai konsultacijų metu dažnai pasako: „Taip tėvas tikrai yra šeimoje, fiziškai, bet kontakto ir santykių su juo praktiškai nėra“.

Kai kurios mamos tėčio figūrą naudoja, kaip bauginimo priemonę: „Kai ateis tėtis, aš jam viską papasakosiu“, o kai kurios mamos saugo tėvo ramybę nuo vaikų: „Netrukdyk tėčiui, tu matai, jis labai pavargęs“ . Daugelis tėčių pasisako besijaučiantis suglumę: „Stengiuosi viską padaryti dėl šeimos, jiems nieko nereikia, ko dar reikia? Vaikai?! Taigi jie turi mamą, ji geriau supranta, ką su jais daryti. Ir apskritai vasarą atostogaujame su visa šeima. “.

Žinoma, taip nutinka ne visose šeimose ir ne visada, bet yra tam tikra tendencija. Šiandien susiduriame su didžiuliu socialiniu pokyčiu šioje srityje. Tėčio vaidmuo neapsiriboja vien tik pinigų uždirbimu. Dauguma šiuolaikinių tėčių nori dalyvauti savo vaikų auklėjime, visapusiškai jais rūpintis.

Kiek yra svarbus tėčio buvimas vaiko gyvenime? Kokį vaidmenį tėtis atlieka formuojant ir vystant darnią savo kūdikio asmenybę?

Tyrėjai įrodė, kad šeimose, kurių vaikų auklėjime ir gyvenime aktyviai dalyvauja tėvas, auga protingesni ir sėkmingesni vaikai. Šie žmonės geriau prisitaiko gyvenime, lengviau daro karjerą.

Tėvas vaidina svarbų vaidmenį vaiko gyvenime. Be to, tai unikalus vaidmuo. Tėtis nėra „antra mama“. Jo nepakeis senelis, mokytojas ar treneris. Tėvo vaidmuo keičiasi priklausomai nuo vaiko raidos etapo bei nuo vaiko lyties.

Įsivaizduokime, laiminga diena atėjo! Šeimoje atsirado ilgai lauktas kūdikis! Moteriai, devynis mėnesius nešiojusiai kūdikį po širdimi, „motiniškas instinktas“ pabunda iš karto arba beveik iš karto po gimdymo. Tik mama gali maitinti kūdikį krūtimi, mama ne tik sumažina kūdikio alkį, bet suteikia vaikui artumo, saugumo jausmą, numalšina emocijas, skausmą ar baimę.

Mamos, pasinaudodamos motinystės atostogomis, pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais, dažniausiai atlieka pagrindinės vaiko globėjos funkcijas. Šiuo ankstyviausiu gyvenimo tarpsniu vaikas turi užmegzti saugų ryšį su mama. Žinoma šiais laikais vis dažniau tėvų pasinaudoja galimybę ir eina tėvystės atostogų, prižiūrėti ir rūpintis vaiku.

Tėvui, norint priprasti prie naujo vaidmens, dažnai reikia daugiau laiko nei mamai. Tačiau jei vyras visą nėštumo laikotarpį ruošėsi naujam vaidmeniui – pakankamai laiko praleido su nėščia žmona, domėjosi naujagimių ypatumais, kartu ėjo pas gydytojus, į echoskopiją, lankė kursus būsimiems tėvams, tėvo vaidmens suvokimo ir priėmimo procesas vyks žymiai greičiau.

Tėvas vaidina svarbų vaidmenį vaiko gyvenime. Be to, tai unikalus vaidmuo. Tėtis nėra „antra mama“. Jo nepakeis senelis, mokytojas ar treneris. Tėvo vaidmuo keičiasi priklausomai nuo vaiko raidos etapo bei nuo vaiko lyties.

—————————————————

Tėvo vaidmuo nuo pat vaiko gyvenimo pradžios skiriasi nuo mamos vaidmens:

• Tėvas sudaro palankias sąlygas mamai jaustis ramiai ir saugiai.
• Tėvo suteiktas saugumas  savo ruoštu padeda mamai užmegzti ir palaikyti saugų ryšį su vaiku, kuris turės didelės įtakos mažylio vystymuisi.
• Kartu su sekančiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir jo motorikos bei kalbinės raidos pažanga tėtis yra ir tas, kuris natūraliai „atpalaiduoja“ labai artimus mamos ir vaiko santykius. Jis yra „trečiasis“, kuris patenka į mamos ir kūdikio pasaulį.
• Tėvo dėka vaikas palaipsniui, jausdamas sukurtą saugumą, nuo mamos keliauja į „platesnį pasaulį“, kuriam pradžioje atstovauja tėtis. Galima sakyti, kad tėtis savo asmeniu įneša įvairovę į vaiko pasaulį – išplečia, parodo, kad yra kažkas daugiau nei tik mama ir kad „kažkas daugiau“ yra saugu ir įdomu.

Todėl svarbu, kad tėtis nemėgdžiotų mamos ir kad vaikas matytų tėvą, kaip kitokį žmogų ir tokiu būdu praturtintų vaiko pasaulį.

Psichologiniai tyrimai parodė, kad kuo daugiau tėtis dalyvauja kūdikio gyvenime pirmaisiais gyvenimo metais, tuo glaudesnis emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo susikuria ateityje. Todėl labai svarbu, kad tėtis dalyvautų maudant, maitinant naujagimį. Žaistų su juo, vaikščiotų, migdytų.

Kai tėtis yra įtraukiamas į vaiko auklėjimo procesą, vaikas jaučia saugumo, stabilumo, stiprybės jausmus. Kai abu tėvai dalyvauja vaiko auginime, kūdikis turi vientisumo jausmą. Vaikas jaučiasi ne tik mylimas, bet ir labiau pasitiki savimi.

—————————————————

Laikas su tėčiu

Vaikams labai reikia laiko su tėčiu. Jaunesniems labai naudinga smagiai praleisti laiką kartu! Vyrai su vaikais žaidžia kiek kitaip nei moterys ir vėl – ši įvairovė labai patinka mažiesiems.

„Tėviškų žaidimų“ modelis dažnai yra labiau stimuliuojantis ir įdomesnis nei ramūs žaidimai su mama. Tokia laiko praleidimo forma prisideda prie to, kad vaikas išmoksta susidoroti su stipriomis emocijomis, įskaitant agresiją.

Išraiškingas, drąsesnis žaidimas su tėčiu padeda išmokti reikšti emocijas, supažindina su sąžiningo žaidimo taisyklėmis, moko prisitaikyti prie bendravimo partnerio, leidžia nuimti įtampą, stiprina pasitikėjimą savimi (juk būtent tėtis dažniau sako vaikui: „galėsi užlipti ant paskutinio kopėčių laiptelio!“, kol mama aikčioja, per aukštai lipi!).

Vaikai mėgsta žaisti su tėčiais sporto salėse ir lenktyniauti. Vyresniems vaikams ir paaugliams taip pat yra naudingas laikas, praleistas kartu. Gal jau ne žaidžiant, o, pavyzdžiui, vykstant į žygius, išvykas, kiną, sportą. Toks kartu praleistas laikas yra žinia vaikui, kad „tu esi svarbus“, tai pastiprina jį visam gyvenimui.

Tėvai, atminkite, kad laikas jūsų sūnui / dukrai turi būti ne tik „atostogos“. Svarbi ir kasdienybė – padėti ruošti namų darbus, kartu valgyti, nueiti į parduotuvę apsipirkti, žiūrėti filmą ir net tvarkytis kartu, su tėčiu visą tai daryti taip pat gali būti smagu!

—————————————————

Tėvo vaidmuo dukters ir sūnaus gyvenime – vyro prototipo kūrimas.

Ryšys su tėvu turi didelę reikšmę formuojant kiekvieno žmogaus tapatybę. Kaip tai paveiks dukrą, būsimą suaugusią moterį ir sūnų, kuris taps vyru? Berniukui tėvas yra vadovas po vyrišką pasaulį. Santykiai su tėvu turės įtakos tam, kaip sūnus ateityje matys save kaip vyrą, kaip jis tvarkysis su santykiais su aplinkiniais, įskaitant moteris ir savo vaikus, taip pat profesinėje srityje.

Tėvo vaidmuo auginant sūnų

Sūnui tėtis yra vyriškojo pasaulio vadovas. Berniukui tėtis yra ne tik tėvas, bet ir sektinas pavyzdys, nes kūdikis negimsta pasiruošęs vyru, juo tampa stebėdamas tėtį. Jei bus sukurti tinkami santykiai, berniuko tėvas gali tapti mentoriumi ir draugu.

Vaikas tiesiogine prasme sugeria tėčio veido išraiškas, gestus, elgesio su aplinkiniais būdus. Jeigu tėčiui visuomenėje būdingas agresyvus elgesys, tai greičiausiai mažylis smėlio dėžėje daiktus „sutvarkys“ kumščių pagalba. Jei tėtis dažniau būna diplomatiškas, vargu ar sūnus bus kovotojas. Pagrindinis vyriško elgesio pavyzdys sūnui – tėtis.

Kiekvienas tėvas svajoja, kad jo sūnus užaugtų ir sukurtų stiprią šeimą. Stebėdamas mamos ir tėčio santykius, vaikas ugdo vyro ir moters santykių kultūrą. Jei gerbiate savo žmoną, mokate taikiai spręsti konfliktus, šeimoje viešpatauja meilė ir harmonija, užaugęs sūnus stengsis su savo moterimi kurti būtent tokius santykius. Taigi berniukas susitapatina su tėvu ir per stebėjimą iš jo mokosi, kaip užmegzti artimus santykius su moterimi, kaip susidoroti su iššūkiais, kaip elgtis su kitais.

Sūnus, kuris girdi iš savo tėvo, „aš didžiuojuosi tavimi, gerai padaryta!“, jaučiasi palaikomas, saugus, stiprėja pasitikėjimo, savigarbos jausmai. Vėliau jam bus lengviau susidurti su įvairiais gyvenimo iššūkiais. Berniukams taip pat svarbu, kad tėtis atpažintų jų „gležną dalį“ – tą, kuri išgyvena baimę, liūdesį, nerimą, kartais rūpestingą, užjaučiančią, braukiančia ašarą dalį. Kad taip nutiktų, pirmiausia tėvas turi priimti, kad „ir berniukai kartais verkia“. Berniukas turi matyti savo tėve vyriškumo modelį, kuriame yra jėgos, stiprybės ir drąsos, bet ir švelnumo bei rūpesčio.

Daugelis tėčių, bijodami, kad sūnus užaugs „mamos suneliu“, nuo mažens organizuoja vaikui „vyrišką auklėjimą“. Kaip parodė naujausi tyrimai, atšiauriomis sąlygomis augęs berniukai, kuriems nebuvo rodoma pakankamai šilumos ir meilės, užauga nerimastingais, nepasitikinčiais savimi, infantiliais ir dažnai lengvai paveikiamais kitų asmenimis. Arba vaikai tampa pernelyg agresyvūs ir žiaurūs, mėgdžiojantis savo tėvą. Darniai berniuko asmenybės raidai reikia švelnumo ir meilės ne tik iš mamos, bet ir iš tėčio! Nebūkite grubus ir žiaurus savo sūnaus atžvilgiu! Būkite kantrūs ir gerbkite juos.

Būtent su tėčiu berniukas gali įvaldyti vyriškus užsiėmimus. Nesvarbu, ar tai žvejyba, ar automobilių remontas, ar paukščių namelio statyba. Su tėčiu galite žaisti aktyvius ir triukšmingus žaidimus. Su tėčiu augantis sūnus gali aptarti su lytiniu švietimu susijusius klausimus. Tėtis gali tapti tikru draugu savo sūnui!

Tėvo vaidmuo auginant dukrą

Dukroms ne mažiau svarbus ryšys su tėvu. Auginant dukrą reikia atkreipti dėmesį ne tik į tinkamą santykį su dukrą, bet ir į santykį su jos mama. Tėtis turi suteikti mergaitei palaikymą ir saugumą! Vaikas turi būti tikras, kad bet kuriuo atveju gali kreiptis pagalbos į tėvą!

Mergaitės savigarba priklausys nuo tėčio požiūrio į ją. Dukra, kurią tėvas priima, išsiugdys tinkamą savivertę. Mergina žiūri į tėvo akis ir, matydama jose pritarimą bei susižavėjimą, vėliau susikurs adekvatų savęs įvaizdį. Ji sugebės parodyti dėkingumą savo kūnui – jį mylės, gerbs ir galės sveikai juo rūpintis. Be to, tėvas yra svarbus pavyzdys savo dukrai, kaip ji gali būti mylima ir gerbiama kitų vyrų bei kaip ir kokius santykius galėtų kurti su vyrais.

Taigi, meilę, pagarbą ir pripažinimą iš tėvo patyrusi dukra to paties galės ieškoti ir vyruose. Jei tėtis pasakys mergaitei, kad ji graži, protinga ir kad jis ja myli, pasitiki, mergina užaugs savimi pasitikinčiu žmogumi. Tačiau jei dukra savo adresu išgirs begalę priekaištų ir kritikos, užaugs stokojanti iniciatyvos, visada savimi abejojanti.

Matome, kad tėvo vaidmenį abiejų lyčių vaikų auklėjime vertinti nelengva. Laikai pasaulyje nėra patys lengviausi. Ir jums sunku, tėčiai! Bet vaikams tėvo labai reikia!!!! Jei savo vaikui kasdien galėsite skirti bent 30 minučių dėmesio, tai jau turės teigiamą poveikį!

—————————————————

Ar egzistuoja idealai?

Tai retorinis klausimas, nes, žinoma, idealų nėra. Mes esame žmonės, esame netobuli, klystame, kartais abejojame, klystame… Nėra tobulų mamų ar tėčių. Kaip ir nėra tobulų vyrų ir moterų. Ir vaikų taip pat. Vaikams nereikia tobulų tėvų, kad jie tinkamai vystytųsi. Vaikams reikia tėvų „iš kūno ir kraujo“ – autentiškų, kurie, suklydę, jam prisipažins ir pasakys „atsiprašau“.

Reikia tėvo, kuris nemėgdžioja mamos, o yra autentiška savęs versija. Tuo, kuris visų pirma nori praleisti laiką su vaiku, yra aktyvus, atsidavęs, tačiau gali nustatyti ribas ir pasakyti vaikui „ne“, nejausdamas kaltės. Nereikalaukite tobulumo nei iš savęs, nei iš savo vaiko. Būkite šalia, „pakankamai gerais“ tėvais.

Kaip būti pakankamai geru tėčiu?

Priešingai nei atrodo, tai labai svarbus ir sunkus klausimas. Vyras mokosi būti tėvu daugiausia stebėdamas savo tėvą. Jei santykiuose su juo buvo patenkinti vaiko poreikiai, sūnus galėtų stebėti šalia esantį, įsipareigojusį, stiprų ir kartu švelnų tėvą; vėliau jis galės tokiu būti savo vaiko atžvilgiu ir tai vyks savaime, automatiškai, apie tai negalvojant. O jeigu santykiuose su tėvu tokio modelio nebuvo?  Svarbu yra norėti ir dėti pastangas.

Įkvėpimo galima semtis iš kitų vyrų, tėčių. Nekopijuokite savo partnerio. Ieškokite modelių vyrų pasaulyje. Gali būti naudingi tėvystės įgūdžių seminarai tėčiams ar paramos grupės vyrams, kurių pastaruoju metu vis daugiau atsiranda. Asmeninė terapija gali padėti, nes padės susitvarkyti ir geriau suprasti praeitį. Įkvėpimo galima pasisemti straipsniuose, knygose ir blogose, kur atsiranda vis daugiau vertingų tinklaraščių, kuriuos tėčiai rašo tėčiams. Svarbu siekti, veikti, stengtis. Dėl savęs, dėl savo vaiko gerovės.

Tėti – tu esi svarbus savo vaikui! Tavęs nepakeis nei mama, nei senelis, nei kas nors kitas. Neprivalai būti idealus, artimas, „pakankamai geras“, dabartinis tėvas.

Jūsų atsidavimas ir pastangos bus pati gražiausia dovana, kurią įteiksite savo sūnui ar dukrai.

Parengė medicinos psichologė Jolanta Zujevič

DOVANA TĖVO DIENOS PROGA! Įsigykite dr. Juliaus Neverausko ir Nidos Silienės mokymus “Sėkminga TĖVYSTĖ skirtingame savo ir vaikų amžiuje”

---

---

Skaitykite kitus straipsnius temoje: Šeima

Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras