Tėvų kontrolė ir vaidmuo auginant brandžią asmenybę

Tėvų kontrolė ir vaidmuo auginant brandžią asmenybę. „Kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nesuvaldomas." K. Čiukovskis

Tėvų kontrolė, tėvų įtaka ir jos svarba

Vaikystė yra gražiausias ir dažnai geriausias žmogaus gyvenimo laikotarpis. Ji kupina emocijų, ieškojimų ir atradimų, neužmirštamų minučių ir įspūdžių. Vaikystė - tai asmenybės psichinių, dvasinių ir fizinių galių formavimosi laikotarpis.

Vaikystė prabėga kaip trumpa akimirka, bet palieka ryškų pėdsaką žmogaus gyvenime. Mažylis mokosi žengti pirmuosius žingsnius, tarti pirmuosius žodžius, suprasti aplinkinį pasaulį, jame vykstančius reiškinius, save, žmones. Jam tenka susidurti su sudėtingu ir nepažįstamu  pasauliu. Žinoma, jam baugu ir kartu smalsu, bet jeigu šalia yra mylintis ir suprantantis žmogus, visada pasiruošęs atsiliepti į mažylio poreikius, jis jaučiasi saugus.

Nuo pat pirmųjų dienų, vaikas siekia aktyviai palaikyti ryšį su motina, prisirišdamas prie jos (šypsosi, verkia, pradėjęs vaikščioti, pats reguliuoja artumą). Ar motina prieinama vaikui, kiek ji atspindi ir prisitaiko prie vaiko norų ir emocinių būsenų, kaip sugeba nuraminti, visa ši patirtis internalizuojama, tampa vidiniu darbiniu modeliu, kuris vėliau koreguojamas, jau atsižvelgiant į individualią patirtį. 

Vidiniai patirties modeliai integruojami į vaiko vidinį pasaulį ir jie užtikrina prisitaikymą prie aplinkos, padeda įveikti stresą, užmegzti ryšius su aplinkiniais. Taigi, pirmaisiais gyvenimo metais formuojasi prieraišumas prie vaiką auginančio žmogaus, pasitikėjimas aplinka (pasauliu). Manoma, kad saugūs ir ramūs santykiai su globėju, lemia supratimą, kad tarpasmeninis pasaulis yra saugus, juo galima pasitikėti, o aš pats esu mylimas ir vertingas. Daugelio autorių nuomone, šis pamatinis pasitikėjimas yra būtina sąlyga sveikam psichologiniam ir socialiniam vystymuisi.

Vaikų vystymasis yra labai sudėtingas procesas

Sėkmingas jų auklėjimas dažnai tampa didžiuliu iššūkiu.

• Kodėl tai vyksta?
• Kokias klaidas daro tėvai ir kaip jų išvengti?
• Kokie yra veiksmingi auklėjimo metodai?

Vaiko auklėjimas priklauso nuo kelių veiksnių

• Viena jų – tėvų asmeninio augimo ir vystymosi istorija – kokiomis sąlygomis tėvai augo ir kokius bruožus bei elgesį įgijo. Taip pat svarbūs tėvų tarpasmeniniai resursai – kaip jis/ji bendrauja su kitais žmonėmis ir kokių socialinių įgūdžių turi.
• Kitas veiksnys – vaiko savybės: jo amžius, lytis, temperamentas ir raidos gebėjimai.
• Taip pat yra situaciniai veiksniai, susiję su šeimos padėtimi, jos materialiniais ištekliais ir turima parama, taip pat streso šaltiniai, turintys įtakos šeimos funkcionavimui.

Tėvų užduotys

• Tenkinti vaikų fizinius, emocinius, psichinius ir socialinius poreikius,
• Rūpintis tinkamu jų vystymusi ir auklėjimu.
• Auklėti ir tam tikra prasme kontroliuoti vaikus.
• Tėvai taip pat turi saugoti ir socializuoti savo vaikus.
• Perteikti vertybių ir normų sistemą bei pateikti elgesio modelius.

Norėdami atlikti šias užduotis, kiekvienas iš tėvų taiko specialias strategijas savo vaikams, kurias mes vadiname tėvų nuostatomis. Veiksmingas vaikų auklėjimas priklauso nuo to, kokios yra šios nuostatos.

Tėvų nuostatos

• Priimančioji nuostata – kada tėvai neslepia jausmų nuo vaiko, tenkina jo poreikius, priima vaiką tokį, koks jis yra.

Priešingas požiūris – vaiko atstūmimas, neigiamų jausmų demonstravimas, diktatoriškas požiūris ir vaiko traktavimas kaip našta,

• Bendradarbiavimo nuostata – tėvai teigiamai, visapusiškai įsitraukia į vaiko gyvenimą, domisi, rūpinasi vaikų tiek fiziškai, tiek emociškai.

Priešingas požiūris yra vengimas,  nepriežiūra bei emocinis abejingumas.

• Protinga laisvė – tėvai pasitiki vaiku, suteikia pagal vaiko amžių ir gebėjimus atitinkančią laisvę.

Priešingas požiūris – perdėta apsauga ir rūpinimasis.

• Teisių pripažinimas – tėvai racionaliai kontroliuoja ir drausmina vaiką, nenuvertinant ar pervertinant vaiko vaidmens.

Priešingas požiūris – pernelyg reiklūs, laikantis griežtų taisyklių, nepritaikytų prie vaikų amžiaus ir gebėjimų.

Tėvų auklėjimo stiliai

• Autoritarinis stilius – kai vyrauja griežtos taisyklės ir įsakymai, drausmė ir vaikų bausmės už blogą elgesį.
• Autoritetingas stilius – kai tėvai bendrauja su vaiku, primeta jam taisykles, tačiau jos nėra griežtos, pritaikytos prie vaikų amžiaus ir gebėjimų. Tai vienas efektyviausių ir naudingiausių auklėjimo būdų.
• Viską leidžiantis stilius – rūpestingas požiūris į vaikus, primestų normų ir taisyklių nebuvimas, nuolaidumas vaikams.
• Abejingumas – dėmesio nekreipimas į vaiką, jo poreikių netenkinimas.

Tėvų vaidmenys

Galima išskirti tokius vaidmenis, kuriuos tėvai atlieka augindami savo vaikus:

• Per daug saugantis tėvai – nuolat rūpinasi vaiku, jį kontroliuoja, nustato taisykles, užuot laipsniškai suteikęs savarankiškumą – daro vaiką priklausomą nuo savęs.
• Emociškai nesubrendę tėvai su vaiku elgiasi kaip su žaislu, o iš tikrųjų juos pačius reikia prižiūrėti. Vaike jis ieško palaikymo ir supratimo, vaidmenys apsikeičia.
• Tėvai perfekcionistai – sunkiai priima  vaikų mokymosi nesėkmes, per daug sąžiningai atlieka tėvystės užduotis, pernelyg atsakingi ir per daug susirūpinę savo tėvo vaidmeniu.
• Laimingi tėvai – tiki, kad vaiko laimė priklauso nuo jų, deja, per daug saugo savo vaiką ir nesuteikia jam laisvės.
• Tėvai autokratai - reikalauja absoliutaus paklusnumo, auklėjimo tikslas - yra mandagus, absoliučiai paklūstantis vaikas, deja, toks tėvų elgesys skatina vaiką vengti tėvų, baimė vyrauja visose situacijose.
• Pavaldūs tėvai – tėvai labai tolerantiški, pataikaujantis, vaikas - dominuoja.
• Emociškai šalti tėvai – nepastebi tikrų vaiko jausmų ir poreikių, nenori arba nenori sužinoti apie vaiko planus ir svajones.

Šeimos aplinka

Šeimos aplinka vaidina labai svarbų vaidmenį vaikų raidoje. Būtent ten mokomasi elgesio modelių ir ryšių, kurie sudaro tarpasmeninių santykių pagrindą vėlesniame gyvenime. Jei vaikas turi palankios patirties šeimos aplinkoje, tai padės kurti geresnius santykius su aplinkiniais ir geriau prisitaikyti prie gyvenimo. Tėvai yra elgesio modeliai. Jei šeimos aplinkoje nėra tėvų, tokiomis sąlygomis augantys vaikai vėlesniame gyvenimo etape gali turėti problemų įsisavinant atitinkamus socialinius vaidmenis. Neteisingas auklėjimas dažnai susijęs ne su bloga tėvų valia, o su reikiamų įgūdžių stoka.

Šeimos vaidmuo yra ne tik saugoti ir tenkinti pagrindinius vaiko poreikius, bet ir ugdyti jo asmenybę bei remti vaiko poreikį bei norą tyrinėti pasaulį.

Sąlygos, kuriomis tėvai augo, iš kokios kilmės šeimų jie kilę, kaip patys susitvarkė su patirtais sunkumais ir konfliktais, kokios jų asmenybės savybės gali turėti įtakos auklėjimo įgūdžiams bei elgesio su vaiku būdais. Santuokinių santykių tarp tėvų tvirtumas taip pat turi įtakos atmosferai namuose.

Įtampa ir konfliktai santuokoje veikia visą šeimos sistemą. Svarbu valdyti stresą šeimoje. Jei tėvai įtraukia vaiką į savo konfliktus arba jei vaikas naudojamas kaip paramos šaltinis, namuose gali susiformuoti nesveikos koalicijos. Vaikas taip pat gali būti kaltinamas dėl buitinių problemų, kai tėvai nesugeba efektyviai susidoroti su sunkumais.

Šeimos ekonominė padėtis taip pat gali būti veiksnys, turintis įtakos konfliktų skaičiui šeimoje ir vaiko priežiūros kokybei.

Taip pat svarbu, kad vaiko vystymuisi įtakos turi ne tik tėvų savybės, šeimyninė situacija, bet ir paties vaiko savybės, kaip tėvai elgiasi su juo bei vaiko raidos amžius, tai yra sunkumai, su kuriais jis susiduria. Taip pat vaiko lytis bei temperamentas, gali turėti reikšmės tėvų-vaikų santykiams.

Taigi tėvų ir vaikų santykiams, svarbus tampa tarpusavio suderinamumas. Vaikams, kurie yra jautresni, labiau pažeidžiami, gali prireikti daugiau dėmesio ir artumo. Jei vienas ar abu tėvai sukurs saugią aplinką, ji geriau atitiks vaiko poreikius. Kuo geresnis vaikų ir tėvų charakterio ir temperamento atitikimas, tuo didesnė normalios šeimos sąveikos tikimybė.

Sąlygos, kuriomis tėvai augo, iš kokios kilmės šeimų jie kilę, kaip patys susitvarkė su patirtais sunkumais ir konfliktais, kokios jų asmenybės savybės gali turėti įtakos auklėjimo įgūdžiams bei elgesio su vaiku būdais

Naudingiausi vaikų ugdymo būdai yra tarpusavio bendradarbiavimu pagrįsti būdai.

Svarbu yra suprasti vaikų poreikius

Pagrindiniai vaiko poreikiai pagal Jeffrey E. Youngą yra:

1. Saugumo poreikis
2. Ribų poreikis
3. Kontakto su kitais poreikis (ryšiai)
4. Autonomijos poreikis
5. Savigarbos poreikis
6. Saviraiškos poreikis

Saugumo poreikis

Tai svarbiausias vaiko poreikis, kuris atsiranda iškart po gimimo. Saugiuose namuose tėvai visada pasiekiami fiziškai ir emociškai. Čia labai svarbi stabili aplinka. Jei kuris nors iš tėvų fiziškai pasitraukia – atsigula į ligoninę, įvyksta skyrybos ar mirtis – tai palieka pėdsaką vaiko psichikoje. Smurtas, piktnaudžiavimas, melas, manipuliacijos, nebūtinai susiję su vaiku, taip pat neprisideda prie saugumo.

Norint apsaugoti vaiką, nepakanka fizinio buvimo kartu. Daugelis iš mūsų užaugo pasaulyje, kuriame buvo abu tėvai, tačiau namuose nebuvo saugumo jausmo. Todėl, kad bent vienas iš tėvų buvo nepasiekiamas fiziškai ar emociškai arba buvo emociškai nestabilus. Vaikai turi jausti, kad ir kas nutiktų jų gyvenime, jie visada turi į ką kreiptis. Kad vaikas būtų atsipalaidavęs ir pasitikėtų artimaisiais, jam reikia meilės, pagarbos, palaikymo ir nuolatinės priežiūros.

Ribų poreikis

Tai antrasis poreikis, kurio nėra Abraomo Maslow poreikių hierarchijoje. Tikriausiai todėl, kad suaugę žmonės nustato savo ribas ir privalo laikytis tam tikros aplinkos įstatymų bei taisyklių. Vaikui reikia brandaus vadovavimo – nei visiška laisvė, nei per griežtos taisyklės nėra palankios sąlygos tinkamam vaiko vystymuisi. Maži vaikai visada išbando ribas: jie gali pabandyti trenkti tėčiui, ar mamai, kad pamatytų, kas atsitiks.

Įniršę, išdykę ir kaprizingi vaikai, kurie voliojasi ant grindų ir šaukia, kaip labai nekenčia mamos, kuri nenori pirkti jiems žaislo. Vaikas toks negimė, jis toks tapo. Tai perdėto atlaidumo ir aiškių ribų nebuvimo pasekmė. Kai tėvai įvairiais būdais lepina savo vaikus, jie užaugina mažas princeses ar mažąjį princą, kurie valdo savo tėvus.

Mes mokomės modeliuodami. Suaugę, kurie nevaldo savęs, nevaldys ir vaikų. Tėvų savitvardos dėka, vaikai išmoksta kontroliuoti save. Vaikai augantys šeimose, kur yra nustatytos aiškios, nuoseklios ir tinkamos ribos, išmoksta ribas susieti su savimi. Paprastai asmenys, kurie buvo auginami be apribojimų, neišmoksta dalintis, galvoti apie kitus. Tėvai neišmokina, kad norint ką nors gauti, reikia duoti. Išmokykite savo vaikus toleruoti nusivylimą ir atidėti pasitenkinimą.

Poreikis bendrauti su kitais

Maslow piramidėje šis poreikis atitinka poreikį priklausyti. Jeffrey Young suskirsto šį poreikį į tris sritis: rūpestį, empatiją ir priežiūrą. Vaiko gyvenime užtenka vieno žmogaus, kad suteiktų tikrą meilę, švelnumą, susidomėjimą, supratimą ir savo laiką. Taip pat sunku įsivaizduoti laimingą vaiką, kurį retai apkabina ir pabučiuoja tėvai.

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais mama dažniausiai yra vaiko pasaulio centru. Mama gali nedirbti ir praleisti visas dienas su kūdikiu, bet likti emociškai nepasiekiama ir šalta, užsiėmusi savo reikalais ar nuobodžiu gyvenimu. Empatija - turime omenyje, jog artimoje aplinkoje yra žmogus, kuris supranta jūsų pasaulį, priima jūsų jausmus. Rūpinimasis reiškia stiprybės, krypties ir priežiūros suteikimą .

Galite savęs paklausti: Ar tėvai jus suprato? Ar jie buvo jautrūs jūsų jausmams? Ar galėjote jais pasitikėti, kai turėjote problemų? Ar, jiems buvo įdomu, ką jus norėjote pasakyti? Ar jie aptarinėjo su jumis savo jausmus, jei paklaustumėte? Ar jie galėjo su jumis bendrauti?

Be tėvų, vaikui svarbūs ir socialiniai ryšiai – su bendraamžiais ir visu išoriniu pasauliu. Per draugystę ir priklausymą grupei vaikas gauna patvirtinimą kad yra priimtas ir svarbus.

Jeigu vaikas ir/ar jo šeima kažkaip skiriasi nuo aplinkos – dėl išvaizdos, rasės, seksualinės orientacijos, išskirtinių gabumų, religijos, socialinės padėties, išsilavinimo lygio, materialinių išteklių, dažno persikraustymo, alkoholizmo – gali būti sunkiau įgyti socialinių įgūdžių ir užmegzti sėkmingus santykius su kitais. Tada jis pajunta vienatvę ir izoliaciją, užsidaro savo pasaulyje.

Savarankiškumo ar autonomijos poreikis

Maslow piramidėje šio poreikio nerasime. Tikriausiai todėl, kad suaugę žmonės pagal apibrėžimą yra autonomiški – jie sugeba savimi pasirūpinti. Šiuo požiūriu vaikai yra pažeidžiami ir riboti, bet tai netrukdo jiems ugdyti savarankiškumą priklausomai nuo amžiaus ir gebėjimų.

Kokių dviejų klaidų tėvai turėtų vengti?

Pernelyg saugantys tėvai laiko savo vaikus priklausomais. Jie pastiprina priklausomybės elgesį ir nepalaiko tuos, kurie yra nepriklausomi. Slopina savo vaikus, nesuteikdami jiems laisvės ir nepalaikydami noro būti savarankišku. Nepakankamai rūpestingi tėvai nesugeba tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Jų vaikai nuo pat mažens patys tvarkosi pasaulyje ir atlieka tėvų funkcijas bei pareigas. Tokie vaikai sudaro įspūdį, kad jie yra savarankiški, bet iš tikrųjų turi didelių nepatenkintų poreikių.

Balansas yra tada, kai vaikui suteikiama laisvė tyrinėti pasaulį ir tėvai užtikrina, kad tėvas/mama bus šalia, kai to reikės. Vaikui turi būti leista nekritikuojant, pačiam priimti nedidelius sprendimus bei pasirinkti. Ar tėvai leidžia pasirinkti, ką valgyti, kokius drabužius rengtis ir kaip leisti laiką?

Dialogas su vaiku yra būtinas. Turime sužinoti jo nuomonę ar pageidavimus ir susitarti, ką darome. Kai tėvai turi didžiulę baimę ir nerimą ir nori apsaugoti savo vaiką nuo visų pavojų, vaikas tai jaučia ir patyria baimę bei nerimą.

Savigarbos poreikis

Pas Maslow – pagarbos ir pripažinimo poreikis. Didžiausias menas yra mylėti savo vaiką besąlygiškai. Mylėti už tai, kad vaikas yra. Vaikas neturi nieko daryti, kad būtų vertingas. Kai šeimoje yra kokios nors sąlygos kaip pavyzdžiui paklusnus elgesys, geri pažymiai mokykloje, aukšti pasiekimai kokioje nors srityje – vaikas tai pajunta ir išmoksta, kad kitų meilės ir pripažinimo reikia nusipelnyti. Kad vystytųsi sveika savigarba, vaikas negali būti nuolat kritikuojamas, gėdinamas, baudžiamas, lyginamas ir verčiamas atitikti aukštų reikalavimų.

Ar vietoj to jautėtės gerbiamas, vertinamas ir giriamas? Sveikuose namuose yra erdvės parodyti savo silpnybes (pvz., verkti, nepaisant to, kad esi berniukas), jautrumą, nejaukumą ir baimes, galima būti autentiškam ir priimamam. Toks vaikas suvokia savo stipriąsias puses, įgūdžius ir pasiekimus, taip pat silpnybes ir nesėkmes. Jis nebijo klysti, gauna palaikymą ir yra skatinamas bandyti dar kartą ir dar kartą.

Saviraiškos poreikis

Tik patenkinus minėtus pagrindinius poreikius, bus sukurta vieta vaiko saviraiškai, o suaugusiems - savirealizacijai. Esminė vertybė čia yra suteikti vaikui laisvę, nes nepaisant priklausomybės nuo tėvų, jis nuo pat pradžių yra atskiras vienetas, o ne beasmenis objektas, vykdantis kažkieno nurodymus.

Ar jūsų tėvai nuolat jus kontroliavo ir bandė valdyti jūsų laiką? Ar turėjote teisę nesutikti ar atsisakyti tenkinti tėvų prašymą? Ar turėjote vietos nuoboduliui ir nieko neveikimui? Ar galėjote išreikšti savo pyktį? Ar buvo gerbiamos jūsų teisės ir poreikiai, ar buvote mokomi, kad kiti žmonės visada yra svarbesni už jus?

Rekomendacijos:

• Labai svarbu parodyti meilę vaikui ir priimti jo rodomus jausmus.
• Auklėjant vaiką vertinga įvardinti jo patiriamus jausmus. Pavyzdžiui, kai matome, kad vaikas pyksta, verta pasakyti: „Matau, kad tu pyksti, nes (dėl)...“ .
• Netinkamas tėvų elgesys yra jausmų neįvertinimas ir nekreipiamas į juos dėmesio. Taip pat blogai neigti savo jausmus. Tai sukelia sutrikimą ir painiavą.
• Turite ramiai ir dėmesingai išklausyti vaiką. Svarbu priimti bet kokius kylančius jausmus.
• Taip pat pasidalinkite savo jausmais ir poreikiais.
• Svarbu yra numatyti ir taikyti aiškias ribas, pritaikytas vaiko raidos amžiui ir gebėjimams.
• Galima naudoti aiškią atlygių sistemą ir taisykles, reglamentuojančias vaiko elgesį.
• Norint efektyviai spręsti santykiuose su vaiku kylančias ugdymosi problemas, verta kalbėti apie vaikų jausmus ir poreikius.
• Kartu galvokite apie problemos sprendimą ir raskite abiem pusėms naudingą būdą. Galite užrašyti visas savo idėjas jų nevertinant. Iš jų išsirinkite geriausius sprendimus. Tai gali padėti geriau bendradarbiauti su vaiku ir palaikyti gerą jo auklėjimą.

Kas neveikia?

Nepalankios ir nepalaikančios tinkamo vaikų auklėjimo nuostatos yra:

• vaiko atstūmimas,
• per dideli jam keliami reikalavimai,
• griežtos bausmės ar vaikų poreikių nepaisymas,
• taip pat perdėta apsauga ir hipergloba.

Tokios nuostatos trukdo vystytis sveikam žmogui ir sutrikdo tinkamą vaikų veiklą.

Labai svarbu žinoti apie neigiamą hiperglobos poveikį vaikui. Perdėtas rūpinimasis vaiku, daro neigiamą įtaką vaikui. Toks vaikas nesugeba savarankiškai veikti. Nors vaikas patiria pakankamai meilės ir dėmesio, jis nepajėgia pats priimti sprendimų, nesugeba atsispirti stresams, sumažėja savireguliacijos galimybės.

Dėl to galite pabandyti naudoti efektyvesnius ugdymo metodus, tokius kaip, pavyzdžiui, racionali laisvė. Auklėjimas ir ugdymas turėtų būti apgalvotas ir nuoseklus.

Apibendrinant aukščiau pateiktus svarstymus, galima pastebėti, kad vaikų auginimas yra sudėtingas ir sudėtingas procesas, kurį sudaro daugybė veiksnių. Geram auklėjimui reikalingas tėvų įsitraukimas. Jų tarpusavio bendradarbiavimas gali tapti gero ugdymo ir paramos vaiko raidai pagrindu. Atminkite, kad vaikams reikia daug priežiūros ir paramos. Jūs turite pasirūpinti jų poreikiais ir palaikyti juos visais vystymosi etapais. Turite priimti vaiko jausmus, kad išugdytumėte juos sveikais ir laimingais suaugusiais. Vaikui labai svarbu, kaip tėvai jį priima, svarbus teigiamas vertinimas, meilė – kaip svarbiausias faktorius.

Parengė medicinos psichologė Jolanta Zujevič

Seminarų "Pažink savo vaiką" paketas skirtas padėti tėvams ir globėjams geriau suprasti savo vaiko unikalią asmenybę ir poreikius. Šiuos informatyvius seminarus veda patyrę vaikų psichologai, psichoterapeutai, gydytojai.

Seminarų metu dalyviai sužinos praktinių strategijų ir įžvalgų, padėsiančių stiprinti santykius su vaiku ir veiksmingai palaikyti tarpusavio ryšį. Derindami diskusijas ir ekspertų patarimus, tėvai įgis vertingų žinių ir įgūdžių, padedančių orientuotis įvairiuose vaiko gyvenimo situacijose.

---

---

Skaitykite kitus straipsnius temoje: Šeima

Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras