Kas yra fobija?

Nuo senų laikų baimė ir nerimas padėjo išlikti žmonijai. Žmonės bijojo ir vengė vietų ar situacijų, kuriose patyrė pavojų savo gyvybei, nes būtent dėl to, dėl baimių ir vengimo, sėkmingiausiems ir pavyko išgyventi. Mes esame tų žmonių, kurie išgyveno savo baimių dėka, palikuonys, ir paveldėjome šias emocijas, kurios yra giliai įsirašiusios mūsų genomuose.

Ir šiais laikais baimė, kaip emocija, taip pat mums padeda išlikti ar išgyventi, tačiau kartais mes bijome to, kas iš tiesų nesukelia realaus pavojaus mūsų gyvybei. Būtent taip trumpai galima apibrėžti tai, kas ir yra fobija: neracionali baimė objektų, vietų ar situacijų, kurios iš tikrųjų nesukelia realaus pavojaus. Asmuo, turintis fobiją, suvokia, kad jo baimė yra neracionali, tačiau jaučia, jog nieko su tuo negali pats padaryti ir susitvarkyti su savo jaučiamomis baimėmis, kurios ilgainiui ima trukdyti.

Dažniausiai atpažįstamos fobijos:

Akrofobija (aukščio baimė)
Aerofobija (skrydžio baimė)
Araknofobija (vorų baimė)
Autofobija (būti vienas baimė)
Klaustrofobija (uždarų patalpų baimė)
Hemofobija (kraujo baimė)
Hydrofobija (vandens baimė)
Ofidiofobija (gyvačių baimė)
Zoofobija (gyvūnų baimė)

Kas skatina fobijos stiprėjimą ar užsitęsimą?

Fobijų intensyvumas priklauso nuo to, kiek stipriai ta fobija trukdo asmens kasdieninei veiklai. Paimkime pavyzdį su araknofobija. Yra žmonių, kurie neracionaliai bijo vorų ir tiesiog nenori jų matyti, taip pat yra žmonių, kurie vengia važiuoti į kaimą ar į mišką nes mano, kad ten gali būti vorų. Dar yra žmonių, kuriems ši fobija tik stiprėja laikui bėgant, o kitiems silpnėja. Taigi, kas tai lemia?
Daug įvairių veiksnių gali lemti fobijos stiprėjimą, bet svarbiausia yra mūsų pačių gynybos: vengimas, atsiribojimas ir saugumo elgesys.

Vengimas – tai, kai asmuo vengia situacijų, kur gali pamatyti ar patirti fobijos objektą (pvz: nevažiuoja į kaimą, nes gali būti vorų).

Atsiribojimas – kai asmuo atsitraukia sutikęs fobijos objektą (pvz: pamatė voro nuotrauką per Facebooką, išjungė telefoną).

Saugumo elgesys – kai asmuo bando apsisaugoti nuo fobijos objekto (pvz.: kad apsisaugotų nuo vorų, asmuo visada nešioja kelnes ir kepurę).

Vengimo, atsiribojimo, saugumo – visi šie veiksmai tik dar labiau stiprina asmens baimę bei nerimą ir tuo pačiu patvirtindami kenkiantį įsitikinimą „Aš negaliu su tuo susitvarkyti“. Kuo žmogaus elgesyje daugiau vengimo, atsiribojimo ar saugumo, tuo didesnė tikimybė, kad fobija stiprės.

Kaip įveikti fobijas?

Anksčiau specialistai fobijas gydė aiškindamiesi, iš kur ir kaip konkreti baimė galėjo kilti. Nors tai gali būti efektyvu, bet toks procesas užtrunka labai ilgai. Kognityvinė ir elgesio terapija padarė revoliuciją fobijų gydyme ir jis tapo itin greitas, efektyvus taikant labai paprastą principą – vengti vengimo. Taigi kognityvinėje ir elgesio terapijoje, terapeutas kartu su žmogumi daro ekspozicijas t.y. eina kartu su juo į baimę sukeliančias situacijas. Ėjimas į fobiją vyksta labai palaipsniui, pradedame nuo to, ko žmogus mažiausiai bijo ir judame link vis daugiau iššūkių keliančių situacijų (Pvz.: su aukščio fobija, lipame vis aukščiau ir aukščiau, bet pridedant tik kelis milimetrus ar kelis centimetrus). Asmens fobija ženkliai sumažės, kai jis bus situacijoje, kurios labiausiai vengė ir toje situacijoje jausis pakankamai ramiai.

Kaip virtuali realybė gali padėti fobijų gydyme?

Fobijų gydymas virtualios realybės (toliau – VR) dėka mažai skiriasi nuo gyvų ekspozicijų, tai reiškia, kad pradedame nuo pačios lengviausios situacijos ir einame į sunkesnes. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, VR fobijų terapija yra efektyvi, kai kuriais atvejais net tiek pat efektyvi, kaip ir gyvos ekspozicijos, nes žmogaus smegenys vaizduotę suvokia, kaip realybę. Lyginant su ekspozicijomis, VR turi du pagrindinius privalumus: lengviau atlikti sunkiai suplanuojamas ekspozicijas ir vaizdus galima pritaikyti kiekvienam žmogui asmeniškai.

VR gali būti labai efektinga pagalba fobijų gydymui, kai vienas iš kognityvinės ir elgesio terapijos instrumentų.

Tekstą parengė Julius J.Neverauskas.