Nerimo sutrikimai ir fobijos. Virtualios realybės galimybės gydant
Daugybė žmonių jaučia baimę, kuri juos stipriai apriboja gyvenime, ir nežino, kad yra efektyvių, inovatyvių galimybių toms baimėms įveikti. Baimė – natūrali ir reikalinga reakcija, kuri padeda išgyventi pavojingose situacijose. Jeigu atsistotume ant aukšto pastato stogo krašto, daugumai kiltų nerimas ar baimė – imtų stipriau plakti širdis, pradėtume intensyviau kvėpuoti, galbūt išpiltų prakaitas, įsitemptų raumenys.
Tai yra natūrali organizmo reakcija, kuri leidžia mums suprasti, kad situacija yra pavojinga ir skatina mus atsitraukti nuo krašto. Taigi, bijoti yra natūralu ir reikalinga. Tačiau baimė kartais pradeda trukdyti kasdieniam funkcionavimui ir tai tampa fobija. Jeigu asmuo tam tikrose situacijose patiria itin stiprią, nevaldomą baimę bei tų situacijų pradeda vengti, pavyzdžiui, atsisako eiti į darbo pokalbį, jei biuras yra įsikūręs pastato 10-tame aukšte, ar nevažiuoja aplankyti močiutės kaime, nes ten gali būti vorų – tuomet tai tampa problema, kurią reikia spręsti.
Nerimo sutrikimai ir fobijos | Straipsnio temos
Ekspozicijos padeda įveikti fobijas
Kaip reaguotumėte, jeigu jums pasiūlyti eiti į tokią situaciją, kurios labiausiai bijote? Labai dažnai žmonės atsisakytų tokios galimybės. Tačiau toks atsisakymas yra viena esminių priežasčių, palaikančių tą baimę (tai negalioja kobrų, tarantulų ar kitų gyvybei pavojingų baimių situacijoms, į tokias situacijas žmonių nekvieičiame eiti).
Ėjimas į baimes keliančias situacijas psichoterapijoje vadinama ekspozicija – efektyvi ir mokslu pagrįsta intervencija baimėms ir fobijoms gydyti. Toks valdomas, laipsniškas susidūrimas su baime gali vykti tiek vaizduotėje, tiek in vivo, t.y. realiose situacijose. Daugybė tyrimų ir eksperimentų patvirtino, kad atliekant ekspozicijas baimė ir nerimas palaipsniui ženkliai sumažėja arba visai išnyksta.
Kodėl tai reikalinga? Kai žmonės ko nors bijo, natūralu, kad jie pradeda to objekto, veiklos ar situacijos vengti. Ir nors tuo metu žmogus jaučiasi saugus ir nerimas tą akimirką sumažėja, tačiau ilgainiui ta baimė tik dar labiau auga. Taip tarsi patvirtinama sau, kad saugūs esame tik dėl to, kad tos situacijos išvengėme. Tuomet žmogus praranda galimybę sužinoti ar išmokti, kad ta situacija nėra tokia pavojinga, kaip jam atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Pavyzdžiui, žmogus bijo socialinių situacijų, todėl jų vengia. Ilgainiui tokio žmogaus nerimas socialinėse situacijose tik didėja, todėl jis pradeda jų vengti dar labiau. Atsiranda tikėjimas, kad atstūmimo, neigiamo vertinimo išvengiau tik todėl, kad apskritai išvengiau socialinės situacijos. Taip žmogus praranda galimybę sužinoti, kad kiti jį vis dėlto priima ir apskritai patirti bendravimo džiaugsmą. Ekspozicija čia gali padėti. Kartu su terapeutu, palaipsniui einama į baimę keliančias situacijas, kartu mokantis ir emocijų reguliavimo technikų, kurios padeda tose situacijose išbūti. Taigi, terapijos metu klientas būtų skatinamas eiti ir bendrauti su žmonėmis. Ekspozicija gali būti taikoma įvairioms fobijoms ar nerimo formoms įveikti (pavyzdžiui, esant generalizuotam nerimui, obsesiniam kompulsiniam sutrikimui, specifinėms fobijoms, potrauminiam sutrikimui).
Kas yra virtuali realybė ir kaip ji gali padėti?
Įsivaizduokite, kad užsidėjus akinius atsiduriate ant dangoraižio stogo. Arba lėktuve. Arba kambaryje, kur ant stalo vaikšto vorai. Į tokias ir panašias situacijas mus gali perkelti virtuali realybė (VR). Daugiau nei 20 metų trukusios studijos patvirtina, kad virtuali realybė yra efektyvi gydant nerimo sutrikimus ir specifines fobijas. Gydant specifines fobijas, VR yra tiek pat efektyvi, kaip ir gyvose ekspozicijose, t.y. realiose situacijose. Tiesa, svarbu derinti VR ekspozicijas su kognityvine elgesio terapija (KET).
VR galima pritaikyti įvairių baimių gydymui – aukščio, uždarų erdvių, skrydžių, vairavimo, gyvūnų (vorų, tarakonų), viešojo kalbėjimo baimėms ir kitoms. VR ne tik veikia taip pat, kaip ir ekspozicija realiose situacijose, bet turi ir pranašumų. VR yra pranašesnė tuo, kad yra daug lengviau ir pigiau surengti tokią ekspoziciją. Pavyzdžiui, skrydžio baimei įveikti galima samdytis terapeutą, kuris kartu su jumis skristų lėktuvu ir padėtų įveikti tą baimę.
Tokia sesija atsieitų nemažus pinigus. Su virtualia realybe viskas paprasčiau – ekspozicija vyksta terapeuto kabinete, be specialaus logistinio pasiruošimo, taigi taip kaštai smarkiai sumažėja. Be to, virtuali realybė naudinga tuo, kad yra galimybė pritaikyti aplinką prie kliento specifinių lūkesčių, ko realiose situacijose padaryti neįmanoma, tarkim kartoti nusileidimą ar pakilimą lėktuvu daug kartų, pasirinkti oro sąlygas už lango ir panašiai.
Lygiai taip pat daug paprasčiau surengti viešo kalbėjimo aplinką virtualioje realybėje, kurioje galima pasirinkti norimą klausytojų skaičių, norimą jų reakciją, pavyzdžiui, jie gali įdėmiai klausytis, arba priešingai, būti išsiblaškę, nedėmesingi, užduoti nepatogius klausimus. Realybėje tokią aplinką surengti būtų ypač sudėtinga. Galiausiai, virtualios realybės ekspozicijos yra saugesnės, kadangi atliekamos terapeuto kabinete, todėl klientai daug labiau linkę sutikti jas atlikti, lyginant su ekspozicijomis realiomis sąlygomis.
Pavyzdžiui, žmonės labiau linkęs pradėti nuo virtualios realybės aukščio baimei įveikti, nei iš tiesų lipti ant aukšto pastato stogo. Arba bijantys vairuoti taip pat lengviau renkasi virtualią realybę nei gatvę ekspozicijai atlikti. O efektyvumas virtualios ir realios ekspozicijos yra toks pats, kadangi dažniausiai klientai visiškai pilnai pasineria į virtualią aplinką, jaučia tiek pat emocijų, kiek ir realiose situacijose.
Ekspozicijos gali būti tikras iššūkis, tačiau labai apdovanojantis. Ši terapinė intervencija padeda plėsti savo galimybių ribas, susigrąžinti pilnavertį gyvenimą, padeda žmonėms daryti tuos dalykus, kurių jie nori ir kurie jiems svarbūs. Šiuolaikinės technologijos gali palengvinant šį procesą bei padaryti jį prieinamesniu žmonėms.
Darbo su klientu, naudojant virtualią realybę, ekspozicijų pavyzdžiai:
Po įvertinimo, psichoedukacijos, kitų reikiamų kognityvinės ir elgesio terapijos technikų, su nerimu ir baimėmis, fobijomis, dirbama taikant ekspozicijas, t.y. palaipsniui susiduriama su nerimą keliančiomis situacijomis ir jose išbūnama, kol nerimas sumažėja.
Vaizdo įrašuose apačioje galime matyti keletą pavyzdžių:
- Aukščio baimė: https://www.youtube.com/watch?v=9CydvEtQ2r4&t=22s
- Uždarų patalpų baimė: https://www.youtube.com/watch?v=9CydvEtQ2r4&t=22s
- Skrydžio baimė (laukiama skrydžio): https://www.youtube.com/watch?v=kcGJ6ASVgIk&t=27s
- Viešojo kalbėjimo baimė: https://www.youtube.com/watch?v=9CydvEtQ2r4&t=22s
- Vorų baimė: https://www.youtube.com/watch?v=9CydvEtQ2r4&t=22s
- Kraujo mėginio paėmimas: https://www.youtube.com/watch?v=lL4gIkVFk_s&t=27s
Virtuali realybė taip pat leidžia taikyti įvairias meditacines ir relaksacines pratybas, pavyzdžiui, progresuojančią raumenų relaksaciją, valdomą kvėpavimą bei įvairias dėmesingo įsisąmoninimo (angl. Mindfulness) pratybas.
Žiūrint vaizdo įrašus gali kilti klausimas, kiek tikroviška (ir kiek efektyvi) yra virtuali realybė?
Kas vyksta smegenyse, kai mes matome kompiuterio sukurtą aplinką? Kuomet virtualioje realybėje nematome tiek detalių, kiek matome realiame pasaulyje?
Tyrimai rodo (pirmieji tyrimai apie VR efektyvumą buvo atlikti 1977 m., dirbant su veteranais, patiriančiais PTSS simptomus), jog dirbant virtualioje realybėje nėra būtina matyti ypatingai puikios kokybės grafinius vaizdus siekiant efektyvių rezultatų. Mūsų smegenys suvokia virtualią realybę kaip atitinkančią tikrovę. Tai gali būti paaiškinama optinės iliuzijos pavyzdžiu.
Paveikslėlyje kairėje matome tris juodus apskritimus. Kas vyksta mūsų smegenyse? Mūsų smegenys tarsi apjungia šiuos tris objektus ir matome baltą trikampį viduryje. Taigi, mūsų smegenys konstruoja realybę tarsi užpildant nematomas arba neužbaigtas, nepilnas detales.
Tas pats vyksta ir su virtualia realybe. Nors virtualioje realybėje matomo vaizdo grafikos kokybė nėra tobula, mūsų smegenys pasižymi plastiškumu ir geba prisitaikyti tarsi ekspozicijas atliktume realybėje. Ekspozicijų metu patiriame tokias pačias reakcijas – kyla tokios pat mintys, emocijos, kūno pojūčiai, impulsai veikti kaip ir susidūrus su šiomis nerimą ir baimę keliančiomis situacijomis realybėje. Būtent dėl to virtuali realybė yra efektyvi.
Straipsnį ir pristatymą parengė Agnė Žvikaitė ir Eglė Adomavičė, specialistės, savo darbe taikiančios ir VR (virtualios realybės) metodiką.
Skaitykite kitus straipsnius temoje: Nerimas
Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras