Ką svarbu žinoti apie nerimą, ir kaip jį atpažinti?

5 pagrindiniai faktai, kuriuos svarbu žinoti apie nerimą

Nerimas yra normali emocinė reakciją į numanomą pavojų. Kiekvienas žmogus jaučia nerimo vienose ar kitose gyvenimiškose situacijose. Bet jeigu nerimą patiriate dažnai, jeigu tai tampa viena dažniausių patiriamų emocijų ir ji kelia sunkumų kasdienėse veiklose, reikėtų pradėti tai keisti ar ieškoti profesionalios pagalbos.
Nėra vienos priežasties, lemiančios nerimo sunkumus. Tokie sunkumai gali atsirasti dėl prigimtinių, biologinių, auklėjimo bei gyvenimo įvykių faktorių. Šie veiksniai padeda pagrindą nerimo sunkumais vystytis, šių dalykų mes pakeisti negalime, tačiau galime įsisąmoninti juos ir išmokti su nerimu tvarkytis efektyviau, veiksmingiau.
Nerimas gali pasireikšti įvairiomis formomis: įkyriomis ar bauginančiomis mintimis, stipriais ir nepaaiškinamais kūno pojūčiais, bendru nerimavimu dėl įvairiausių dalykų, baime konkrečių dalykų, vengimu nerimą keliančių situacijų. Taip pat gali pasireikšti miego sutrikimais, skausmais, nuovargiu, negalėjimu susikaupti, negalėjimu priimti sprendimų. Visi šie aspektai stipriai veikia gyvenimo kokybę, todėl labai svarbu juos spręsti.
Nerimas “išjungia” racionalų mąstymą. Mūsų smegenyse emocijos yra reguliuojamos migdoliniame kūne, o racionalus mąstymas – priekinėje kaktinėje srityje. Kuo stipriau veikia emocijas reguliuojanti sritis, tuo silpniau veikia mąstymą reguliuojanti sritis. Todėl patiriant stiprų nerimą sunku racionaliai įvertinti situaciją ir priiminėti sprendimus. Vis tik yra būdų, kurie padeda vėl “įjungti” racionalų mąstymą.
Nerimo sunkumai pasireiškia trijuose vidinės patirties aspektuose: mintyse, kūne, elgesyje. Tai reiškia, kad darant pokyčius viename iš šių aspektų, nerimas mažėja. Efektyviausia, jeigu pokyčius darome visuose trijuose lygmenyse — dirbame su mintimis bei įsitikinimais, veikiame kūną fiziniu aktyvumu ir atsipalaidavimo pratimais, keičiame elgesį, kuris palaiko ar net stiprina nerimą.

Jei jaučiate nerimą dažnai, jį sunku valdyti ir jis trukdo kasdienei veiklai, labai svarbu ieškoti pagalbos. Užsitęsusios problemos gali vesti prie sveikatos sutrikimų, o kuo ilgiau delsiame, tuo vėliau užtruks daugiau laiko sunkumams išspręsti. Šiuolaikinės mokslų grįstos praktikos, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali labai palengvinti tvarkantis su nerimu.

Kaip suprasti nerimą ir padėti sau, skaitykite: https://zmogausinstitutas.lt/sveikata/nerimas-trumpa-info/

6 simptomai, kurie gali byloti apie nerimo sunkumus

Kai ugdome sąmoningumą, galime išmokti atpažinti, kaip mus veikia mūsų mintys, emocijos, kokie kūno pojūčiai kyla, kai emocijos keičiasi, ir kaip tai veikia mūsų elgesį. Vis tik didžioji dalis šių procesų vyksta mums neįsisąmoninus ir automatiškai. Jei neatkreipiame dėmesio į tai, kas vyksta mūsų viduje, galime net nepastebėti, kad tie vidiniai procesai tampa neadaptyvūs, trukdantys gyventi pilnatvėje. Tuomet galime net nežinoti, kad patiriame stresą ar nerimo sunkumus, nes nežinome, kad tie požymiai byloja būtent apie nerimą. Šiame tekste rasite keletą tokių simptomų pavyzdžių, kurie rodo, kad galimai jūs patiriate nerimo sunkumus.

Jūs daug mąstote apie ateitį ir kaip galėtų ji susiklostyti. Galbūt vis ateina mintys “o kas jeigu…” ir dažniausiai tokios minties pabaiga būna “…man nepasiseks”, “….mane atleis iš darbo”, “…aš susirgsiu”, “…mano artimieji susirgs”, “…nutiks kažkas blogo”. Mintys apie ateitį ir galimą pavojų ir yra nerimavimas. Toks mintijimas gali kelti įvairius kūno pojūčius, tokius kaip įtampa, sprando skausmai, sunkumai miegant, o taip pat gali veikti elgesį ir pasirinkimus. Svarbu atkreipti į tai dėmesį ir mokytis tvarkytis su savo mintimis ir minčių procesu.
Jus vargina įkyrios mintys ar vaizdiniai. Galbūt stengiatės visaip išvengti tų įkyrių minčių, bet jos grįžta vėl ir vėl. Tai gali būti įkyrios mintys, kad kažką bloga padarėte, mintys, kad galite kažką bloga ar amoralaus padaryti, mintys, kad įvyks kažkas baisaus, ir tos mintys jus labai gąsdina. Atrodo, kad kuo daugiau su jomis kovojate (tiek mintyse, tiek atliekant kokius nors veiksmus), tuo dažniau ir dažniau jos ateina. Tai gali būti obsesinio kompulsinio nerimo sutrikimo požymiai. Jis gali pasireikšti visokiausiomis formomis – nenumaldomą norą kažką tikrinti daug kartų, baime, jog „blogos” mintys gali kam nors pakenkti ir kt. Pastebėjus tokius požymius, svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistą, kol sunkumai neįsišaknijo.
Jūs esate perfekcionistas ir siekiate viską atlikti tobulai. Jums klaida ar nesėkmė yra netoleruotinas dalykas, ir visąlaik dedate daug pastangų, kad to išvengti. Sakote sau, kad privalote būti tobulas arba labai geras. Toks siekis labai didina nerimą, kadangi tokius didelius lūkesčius atitikti reikalauja labai daug pastangų. Aukšti standartai kelia baimę, jog tų standartų įvykdyti nepavyks ir jus lydi nuolatinė įtampa. Ir nors šie reikalavimai sau padeda siekti tikslų, viso to kaina gali būti emocinė sveikata.
Jums labai sunku priimti sprendimus, net ir mažus. Galbūt praleidžiate daug laiko svarstydami, kaip pasielgti, galbūt net parduotuvėje praleidžiate daug laiko, kol išsirenkate maisto produktus? O gal niekaip nepasitikite savo sprendimais, visada ieškote, kad koks nors kitas žmogus jums patvirtintų, jog jūsų sprendimas yra teisingas? Visi šie sunkumai gali byloti apie didelį nerimą, t.y. apie nerimą, jog priimsite netinkamą, netobulą, ne geriausią sprendimą. Čia galima būtų išbandyti eksperimentus ir pažiūrėti, kas bus, jeigu priimsite sprendimus spontaniškai.
Jūs turite baimių, kurių niekaip negalite įveikti. Ir nors atrodo logiška, kad nieko blogo blogo neatsitiks, bet vis tiek bijote. Galbūt bijote viešo kalbėjimo ir visaip vengiate situacijų, kur tai tektų daryti? Galbūt norėtumėte pradėti vairuoti, bet bijote, kad nepavyks? O gal kyla baimė bendrauti su žmonėmis, baimė, kad jie atstums? Baimė skristi lėktuvu, baimė keliauti autobusu? Baimių gali būti įvairiausių. Jeigu jų niekaip nepavyksta įveikti ir jos trukdo, terapija gali padėti.
Jums sunku toleruoti neapibrėžtumą. Tai vienas dažniausias nerimo sunkumų požymis. Norisi viską kontroliuoti, aiškiai žinoti, kaip bus, o nežinomybė jus labai gąsdina. Dedate daug pastangų, kad aiškumo būtų kuo daugiau jūsų gyvenime, jūsų darbe, santykiuose. Tačiau gyvenime neapibrėžtumo ir nežinomybės išvengti neįmanoma. Kyla nerimas, kuomet matote, jog galimai susidursite su nežinomybe. Norint sumažinti tą nerimą, svarbu mokytis toleruoti ir išbūti su neapibrėžtumu.

Jeigu mes leisime, kad nerimavimas vadovautų mūsų pasirinkimams, mūsų pasaulis mažės, jausimės dar labiau bejėgiški ir nerimaujantys. Tad jeigu pastebime, jog nerimas užima didelę gyvenimo dalį ir veikia mūsų kasdienybę, padėkime sau ir ieškokime sprendimų.