Back
gamtos terapija

Kuo gali būti naudinga gamtos terapija?

Gydančią gamtos galią esame patyrę kiekvienas, tačiau paskutinįjį dešimtmetį gamtos terapiją – kaip oficialų tam tikrų ligų pagalbinį būdą jau taiko kai kurios psichikos sveikatos pažangiausius metodus pripažįstančios šalys. Prieš kelerius metus oficiali gamtos terapijos praktika startavo ir Jungtinėje Karalystėje, Škotijoje. Ji, kaip tikima, turėtų pasiteisinti gydant aukštu kraujospūdžiu, nerimo epizodais ir laimės pojūčio stoka besiskundžiančius diabetu sergančius pacientus. Būti gamtoje atliekant tam tikrus pratimus, užduotis, rekomenduojama ir psichikos sveikatos sutrikimų turintiems, nuo streso kenčiantiems, širdies ir kt. ligomis sergantiems asmenims. Šaltiniuose apie gamtos terapiją rašoma, jog buvimas gamtoje teigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Teigiama, kad bent 90 …

Read more about Kuo gali būti naudinga gamtos terapija? Daugiau
streso valdymas

Streso valdymas. Praktika nerimo mažinimui iššūkių metu

Streso valdymas ir jam skirta kvėpavimo ir vizualizacijos praktika Gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas pristato savo modifikuotą praktiką, skirtą nerimo ir streso valdymui. Ši praktika susideda iš meditacinių, relaksacinių ir vaizduote sustiprinto kvėpavimo pratimų. Praktika įrašyta 2020-ųjų pirmojo karantino metu ir svarbi bei aktuali ypatingai 2020 – 2021 metų sandūroje, kai susiduriame su naujais iššūkiais, apribojimais. Psichologai ir psichoterapeutai stebi išaugusį streso ir nerimo dėl artimiausios ateities, dėl giminaičių lygį. Yra įrodyta, jog panašaus pobūdžio praktikos, daromos reguliariai, gali ženkliai pagerinti emocinę savijautą, mažinti depresyvias nuotaikas, leidžia susitelkti į tai, kas prasminga ir svarbu. Julius Neverauskas: Lai mūsų neapleidžia sveikata, …

Read more about Streso valdymas. Praktika nerimo mažinimui iššūkių metu Daugiau
kuno pojuciai

Kūno pojūčiai psichoterapijos požiūriu. Pokalbis studijoje

Pristatome pokalbį, vykusį „Žmogaus psichologijos instituto” studijoje „Kūno pojūčiai psichoterapijos požiūriu”. Apie rūpestį savo kūnu, kaip fizine buveine, diskutuoja gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir mindfulness mokytoja bei fizinių užsiėmimų praktikė Inga Simaitienė. Šiuolaikinė psichoterapija ir ypatingai mindfulness -įsisąmoninimu grįsta psichologija – itin didelį dėmesį skiria kūno potyriams: kaip tam tikros psichologinės problemos pasireiškia per kūno pojūčius, kaip patirdami ne itin malonius fizinius jutimus, pvz. skausmą, galime gyventi lengviau ir išbūti kasdienoje mažindami kentėjimą. Medicinos mokslas jau turi didelės patirties atpažįstant, kaip ilgalaikio streso pasekmės pasireiškia per kardiologinės, virškinamojo, neurologinės ir pan. žmogaus fizinės sveikatos sistemų sutrikimus. Diskusijos dalyviai taip …

Read more about Kūno pojūčiai psichoterapijos požiūriu. Pokalbis studijoje Daugiau
mindfulness tevysteje

Dėmesingas įsisąmoninimas – mindfulness tėvystėje

„Žmogaus psichologijos institutas” didelį dėmesį skiria sąmoningo tėvystės temai ir pristato gyd. psichiatrės Gabrielės Germanavičienės vaizdo įrašą apie dėmesingo įsisąmoninimo – mindfulness tėvystėje ugdymą. Būti tėvu ar mama yra ne tik didelis džiaugsmas, tai taip pat ir didelis iššūkis, neretai sukeliantis stresą. Dėmesingas įsisąmoninimas tėvystėje (mindfulness) siūlo šį stresą įveikti mokantis tikslingai sutelkti dėmesį tiek į savo vaikus, tiek į savo pačių patirtis tėvystėje. Šiame video pristatyta, kaip tai gali padėti sudėtingose tėvystės situacijose. Knygos autorė – gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė pristato pagrindinius dėmesingo įsisąmoninimo tėvystėje principus, pasakoja, kodėl vaikai ir suaugusieji į tam tikrus dalykus reaguoja skirtingai ir, kaip …

Read more about Dėmesingas įsisąmoninimas – mindfulness tėvystėje Daugiau
kaip paleisti zmogu

Kaip paleisti žmogų, kurį mylėjote?

Kaip paleisti žmogų, kurį mylėjote? Artimuose santykiuose mes esame linkę prisirišti prie šalia esančio ir mylimo ar kažkada mylėto žmogaus. Santykių pabaiga dažniausiai sukelia skausmą, gedėjimo jausmą, kentėjimą. Laikas, kurį mes skiriame galvojimui apie buvusius santykius, galime nukriepti į savęs tobulinimą, ar naujo artimo ryšio paieškoms, savęs stiprinimui. Kaip paleisti žmogų? Ne visada mūsų santykiai susiklosto laimingai. Kartais būna taip, jog mes jaučiame kitam žmogui tą jausmą, kurį vadiname meile. Jaučiame aistrą, norą artumui, prisirišimą, tačiau kitas žmogus to paties mums nejaučia arba jau nebejaučia ir galiausiai mus palieka. Dažnai tai lemia dideles mūsų kančias ir nusivylimą, atima daug laiko …

Read more about Kaip paleisti žmogų, kurį mylėjote? Daugiau