Nervinė bulimija | Ši liga turi labai aiškius diagnostinius kriterijus, labai aiškius požymius, kurie rodo, kad žmogus ja serga. Tai yra pasikartojantys persivalgymo epizodai, trunkantys iki dviejų valandų ir jų metu suvalgomi didesni negu įprastai maisto kiekiai. Priepuolio metu taip pat prandamas kontrolės jausmas: atsiranda jausmas, kad asmuo negali sustoti valgyti arba kontroliuoti kiek valgo ir kaip valgo. Nervinė bulimija – kas tai per liga? Bulimijos simptomai Tačiau, praėjus priepuoliui, atsiranda pasikartojantis liguistas kompensacinis elgesys, skirtas užkirsti kelią svorio priaugimui. Žmonės sukelia sau vėmimą, vartoja laisvinančius vaistus, badauja, atlieka labai intensyvius ir sunkius fizinius krūvius, sekinančius fizinius pratimus, naudoja šlapimą …
Ortoreksija: straipsnyje pateiksime požymius, kurie padės atpažinti šį valgymo sutrikimą, kuris nepaisant dažnumo vis dar yra neįtrauktas į ligų klasifikatorius. Ortoreksija nėra pripažinta kaip atskira liga, bet tik laiko klausimas, kada tai įvyks. Ortoreksija – kas tai? Šia ligą turi išties labai daug žmonių, jai skirta daug mokslinių straipsnių ir mes kaip psichoterapeutai ją gydome. Ortoreksijos esmė yra liguistas, obsesyvus, įkyrus domėjimasis taip vadinama sveika mityba ir tokios mitybos laikymasis. Ortoreksiją turintys asmenys pasižymi perfekcionizmu. Jie viur ir visada siekia, kaip jie patys sako, tobulumo, tačiau šis jų nuolatinis siekimas padaro jų gyvenimą netobulu. Sergantys ortoreksija pasižymi dideliu nerimastingumu ir …
Priepuolinio persivalgymo sutrikimas | Kaip atpažinti dažniausius valgymos sutrikimus? Valgymos sutrikimai yra dar nepakankamai suvokta milžiniška žmonių sveikatos problema. Manoma, kad valgymo sutrikimus patiria mažiausiai 9% populiacijos, tai yra kas 11 žmogus. Valgymo sutrikimai: Statistika Valgymo sutrikimų vystymuisi didelę reikšmę (nuo 28 iki 74%) turi genetiniai faktoriai. Tai, ką mes gauname genetiškai išties yra labai svarbu. Valgymo sutrikimai yra pati pavojingiausia psichikos lyga kartu su priklausomybe nuo opijatų ir narkotikų. Tuo tarpu mirtingumas nuo valgymos sutrikimų yra antroje vietoje po narkotikų perdozavimo. Apie 26% žmonių, sergančių valgymo sutrikimais, bando nusižudyti. Apie 13% jaunuolių iki 20 metų yra patyrę bent vieną …
Nervinė anoreksija | Tikriausiai esate girdėję apie nervinę anoreksiją kaip apie dietos besilaikančiųjų ligą. Žiniasklaida gana vaizdžiai aprašo šio sutrikimo sukeltas fizines pasekmes ar net kraštutinius atvejus, kuomet sergančiojo ar sergančiosios gyvenimas baigiasi mirtimi. Ir nors šis sutrikimas didžiaja dalimi reiškiasi per kūną ir jo išvaizdą, nereikėtų užmiršti, jog nervinė anoreksija visų pirma yra psichikos sutrikimas, kai žmogus sąmoningai mažina arba palaiko itin žemą kūno svorį. Nervinė anoreksija: paplitimas Nervinė anoreksija dažniausiai paveikia paaugles mergaites ir jaunas moteris. Jos stengiasi išlaikyti itin mažą kūno svorį ribodamos suvartojamo maisto kiekį, besistengdamos nevalgyti jų įsitikinimu kūno masę auginančių maisto produktų, taip pat …
Apsimetėlio sindromas – kas tai? | Medicinos gydytojos, kognityvinės ir elgesio terapijos krypties psichoterapeutės Nidos Silienės ir dr. Juliaus Neverausko pokalbis tema “Apie apsimetėlio (Imposter) sindromą ir Dunningo-Krugerio efektą“, kuris vyko Žmogaus instituto tinklalaidėje “Mąstyk ir veik“. Kas yra imposterio sindromas? Julius Neverauskas: Sveiki, šiandien mes su gydytoja Nida Siliene, kuri labai šauniai dirba šiuolaikinės psichoterapijos srityje kalbame apie du sindromus. Nepaisant to, kad šie sindromai yra dažni ir ženkliai įtakoja tiek juos patiriančių žmonių gyvenimą, tiek ir visuomenės gyvenimą, jie atpažįstami gana retai. Taigi mes šiandien aptarsime, ką su tuo daryti? Aš tuomet kreipiuosi į Nidą Silienę ir prašau jos …
Šizofrenija | Medicinos psichologo, kognityvinės ir elgesio terapijos krypties psichoterapeuto Daliaus Kurlinko ir dr. Juliaus Neverausko pokalbis tema “Ką reikia žinoti apie šizofrenijos spektro sutrikimus?“, kuris vyko Žmogaus instituto tinklalaidėje “Mąstyk ir veik“. Šizofrenija – kas tai? Dr. Julius Neverauskas: Sveiki, šiandien mes su psichologu, psichoterapeutu ir psichoterapeutų mokytoju Daliumi Kurlinku kalbame apie tai, apie ką žmonės kalba ženkliai per mažai. Kalbame apie psichozinio spektro sutrikimus, kaip šiems žmonėms gali padėti psichoterapija ir kaip jie ir jų artimieji gali pasinaudoti psichoterapijos galimybėmis? Taigi, Daliau, pirmas klausimas tau būtų, kodėl pasirinkai šią temą? Dalius Kurlinkas: Atsakydamas į šį klausimą ir kaip įvadui …
Renkamas NAUJAS KURSAS, norinčiųjų studijuoti PSICHOTERAPIJĄ LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETE ir tapti PSICHOTERAPEUTAIS Šios LSMU Podiplominės psichoterapijos studijos – Įvadins psichoterapijos kursas KET, yra paremtos ir klasikine KOGNITYVINE IR ELGESIO TERAPIJA (KET), ir kitomis susijusiomis psichoterapijos kryptimis: schemų terapija, priėmimo ir įsipareigojimo terapija (angl. Acceptance and Commitment Therapy, dialektine elgesio terapija (angl. Dialectical Behavior Therapy), į sprendimus orientuota terapija (angl. Solution Focussed Therapy), motyvaciniu interviu (angl. Motyvational Interviewing), įsisąmoninimu grįsta terapija (angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy), atjautos terapija ir kt. Pradžia – spalio mėn. Pirmasis susipažinimo ir supažindinimo susitikimas 2024 m. spalio 19 d. nuotoliniu būdu. Kurso vadovas – dr. Julius Neverauskas. Šios universitetinės podiplominės studijos vyksta jau …
Renkamas naujas podiplominių studijų kursas ĮSISĄMONINIMU (MINDFULNESS) GRĮSTOS KOGNITYVINĖS IR ELGESIO TERAPIJOS PAGRINDAI Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Pradžia – 2024 m. spalio mėn. Podiplominės studijos skirtos teoriškai ir praktiškai supažindinti su naujomis moksliniais įrodymais grįstomis kognityvinės ir elgesio terapijos kryptimis: Įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos kognityvinės terapijos ir Įsisąmoninimu (mindfulness) grįsto streso valdymo principais bei praktinio taikymo galimybėmis. Kurso dalyviai bus taip pat teoriškai bei praktiškai supažindinti ir su kitomis įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos psichologijos pritaikymo sritimis – pedagoginėje psichologijoje ir darbe su vaikais, valgymo sutrikimų gydyme, esant piktnaudžiavimui alkoholiu/cheminėmis medžiagomis, organizacinėje psichologijoje, dirbant su organizacijomis ir t.t. Pirmasis Įvadinis susipažinimo ir supažindinimo susitikimas nuotoliniu būdu – spalio …
Panikos atakos | Panikos priepuoliai yra dažnai pasitaikianti psichologinė problema, ypač padažnėjusi pastaraisiais metais vykstant dideliems kariniams konfliktams bei kitiems globaliems išbandymams visose pasaulio šalyse. Jeigu ir nesame patyrę panikos priepolio, išankstinis žinojimas, kas tai yra ir kaip galima su tuo susitvarkyti, yra labai svarbus ir gali apsaugoti nuo ilgalaikių pasekmių. Panikos atakos: Kokios aplinkybės lemia? Pirmieji panikos priepuoliai dažniausiai pasireiškia tuo laikotarpiu, kai žmogaus gyvenime yra daug fiziologinio ar psichologinio streso. Tai gali būti įvairios ligos, grėsmė užsikrėsti virusu, šeimyniniai konfliktai, naujos atsakomybės darbe, skyrybos ir panašiai. Patiriamo ilgalaikio streso intensyvumas gali viršyti žmogaus adaptacijos galimybes ir sukelti kontrolės …
Šizoidinis asmenybės tipas ir sutrikimas | Asmenys turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą linkę būti atsiskyrę ir turi mažai išreikštą tarpasmeninio bendravimo poreikį ir iš jo patiria labai mažai malonumo ar pasitenkinimo. Jiems būdingas susiaurėjęs afektas, emocinis atsiribojimas, polinkis į svajojimą, jie pasižymi prastu humoro suvokimu. Tačiau jie gali klestėti profesijose, kurios nereikalauja daug žmogiško kontakto. Kuo pasižymi šizoidinis asmenybės sutrikimas (Schizoid Personality Disorder) pagal DSM-5 Stipriai išreikštas polinkis atsitraukti, vengti socialinių ir kitų tarpasmeninių santykių ir ribotas emocijų raiškos spektras juose, prasidedantis ankstyvame suaugusiojo amžiuje, pasireiškiantis įvairiuose kontekstuose ir pasižymintis bent 4 iš 7 nurodytų ypatumų: Šie simptomai nepasireiškia vien šizofrenijos, …
Ar esate kada jautę alkį santykiams, žmogiškam ryšiui? Bendravimas yra pamatinis ir bazinis žmogaus poreikis. Mes kaip žmonija išlikome ne tik dėl to, kad valgėme, gėrėme, miegojome, bet būtent ir todėl, kad turėjome tą norą tarpusavyje bendrauti, burtis į skirtingas grupes. Alkis šiuo atžvilgiu turi tiesioginę prasme. Vienišumas ir įtaka sveikatai ir savijautai Visai neseniai Masačusetso technologijų instituto neuromokslininkė Rebecca Sachs kartu su kolegomis atrado, kad vienišumo jausmas veikia tas pačias smegenų dalis, kaip ir alkis bei troškulys. Vadinasi, kai mes jaučiamės vieniši, mums skauda ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Taigi posakis „sudaužyta širdis”, kurį mes dažnai naudojame įgyja …
Panikos ataka | Psichoterapeutės Giedrės Žalytės tema „Panikos atakos ir nepaaiškinami fiziniai skausmai. Galbūt kūnas sprogsta nuo neatpažintų emocijų?” Ką reiškia pažinti emocijas? Kaip galime suprasti, kad nepakankamai atpažįstame ir suprantame savo emocijas ir jausmus? Galima būtų pasakyti, kad mes, žmonės, kartais žinome, kai kažko nežinome, o kartais nežinome, kad kažko nežinome. Pateiksiu pavyzdį: kol vaikas nepradeda eiti į mokyklą ir mokytis matematikos, jis dažniausiai nežino, kad nežino taisyklių, kaip sudėti, kaip atimti, kaip padauginti, padalinti ir taip toliau. Jis tiesiog nieko apie tai iš esmės nėra girdėjęs, arba jeigu girdėjęs, tai tiek mažai ir taip mažai supratęs to, ką …













