Šiame vaizdo įraše “Žmogaus psichologijos instituto” įkūrėjas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas dr. Julius Neverauskas pasakoja apie kognityvinę elgesio terapiją (KET). Sužinosite, kodėl ši psichoterapijos kryptis šiandien dienai visame pasaulyje pripažįstama kaip veiksmingiausia gydanti terapija; kaip ji vykdoma ir iš kokių etapų susideda. Žiūrėjimo laikas 12.54 min Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichoterapija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Vandens meditacija | Šiai meditacijai kviečiame pasiruošti stiklinę vandens. Meditacijos metu lavinsime savo įgūdį atpažinti ir įsisąmoninti savo fiziologinį alkį ir sotumą geriant vandenį mažais gurkšneliais. Įsisąmoninimu grįstų intervencijų (mindfulness) mokytoja Eglė Adomavičė kviečia išbandyti vandens meditaciją. Šiandieniniame pasaulyje maitinimasis neretai nebeatlieka tik pagrindinės, t.y. organizmo papildymo maistinėmis medžiagomis, funkcijos. Neretai perteklinis maitinimasis naudojamas kaip nusiraminimo priemonė, esant stiprioms emocijoms, būdas tarsi pajausti savo kūną, trumpalaikių stimulų ir malonumo šaltinis, priemonė geriau funkcionuoti socialinėse situacijose ir atliekantis dar daug kitų funkcijų… Pilnaprotavimas (dėmesingas įsisąmoninimas) valgyme – tai psichoterapinis metodas, galintis padėti užmegzti sveikesnį/geranoriškesnį santykį su savo kūnu, įsisąmoninti savo alkį/sotumą, …
Kaip galima mokytis tvarkytis su savo emocijomis? Vienas ir efektyviausių būdų – įsisamoninti jas. Emocijų meditacija valgymui: Mindfulness praktika. Šiandieniniame pasaulyje maitinimasis neretai nebeatlieka tik pagrindinės, t.y. organizmo papildymo maistinėmis medžiagomis, funkcijos. Neretai perteklinis maitinimasis naudojamas kaip nusiraminimo priemonė, esant stiprioms emocijoms, būdas tarsi pajausti savo kūną, trumpalaikių stimulų ir malonumo šaltinis, priemonė geriau funkcionuoti socialinėse situacijose ir atliekantis dar daug kitų funkcijų… Pilnaprotavimas (dėmesingas įsisąmoninimas) valgyme – tai psichoterapinis metodas, galintis padėti užmegzti sveikesnį/geranoriškesnį santykį su savo kūnu, įsisąmoninti savo alkį/sotumą, įsisąmoninti mintis, emocijas, impulsus veikti bei tikruosius poreikius kilus troškimui valgyti ir juos tenkinti mums ir mūsų kūnui …
Vaizdo įraše pateikta pozityvioje ir įsisąmoninimo psichologijoje bei atjauta grįstoje terapijoje naudojama technika – atleidimo meditacija. Ši, dr. Juliaus Neverausko įrašyta technika, skirta sumažinti pažeidimo, skriaudos ir aukos jausmų pasekmes žmonėms, turintiems sunkių ir negatyvių patirčių įvairiuose amžiaus tarpsniuose. Reguliariai kartojant ši praktika labai padeda sustiprinti savivertės ir pasitikėjimo savimi jausmą bei padidinti psichologinį atsparumą. Meditaciją geriausia praktikuoti reguliariai – kasdien 10–20 min. ir ilgiau. Atleidimas – didžiulis darbas su savimi, atsiperkantis su kaupu. Atleidimas pirmiausiai reikalingas mums patiems, nes kai nustojame nešiotis nuoskaudas, pyktį, mes nustojame gyventi praeities prisiminimuose ir galime kokybiškai kurti santykius. Kiti straipsniai naujienos kategorijoje Mindfulness.
7 žingsniai konstruktyvių konfliktų link | Konfliktas – tai dviejų pusių priešiškumo būsena, kylanti iš nesugebėjimo susitarti, suderinti pozicijas. Dr. Julius Neverauskas išsamiai paaiškina, kokių konstruktyvių veiksmų galime imtis bendraudami su žmogumi, kuris pasirengęs konfliktui su mumis. Šie 7 veiksmai gali padėti išspręsti daugumą konfliktinių situacijų. Kiti straipsniai temoje: Verslas ir organizacijos.
“Žmogaus psichologijos institutas” didelį dėmesį skiria sąmoningo tėvystės temai ir pristato gyd. psichiatrės Gabrielės Germanavičienės vaizdo įrašą apie dėmesingo įsisąmoninimo – mindfulness tėvystėje ugdymą. Būti tėvu ar mama yra ne tik didelis džiaugsmas, tai taip pat ir didelis iššūkis, neretai sukeliantis stresą. Dėmesingas įsisąmoninimas tėvystėje (mindfulness) siūlo šį stresą įveikti mokantis tikslingai sutelkti dėmesį tiek į savo vaikus, tiek į savo pačių patirtis tėvystėje. Šiame video pristatyta, kaip tai gali padėti sudėtingose tėvystės situacijose. Knygos autorė – gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė pristato pagrindinius dėmesingo įsisąmoninimo tėvystėje principus, pasakoja, kodėl vaikai ir suaugusieji į tam tikrus dalykus reaguoja skirtingai ir, kaip …
Autogeninė treniruotė vienu ypu (Juliaus Neverausko modifikacija). Dr. Julius Neverauskas pateikė modifikuotą autogeninės treniruotės variantą. Klasikinėje versijoje kiekvieno iš 6 pratimų mokoma paeiliui, o šioje modifikacijoje siūloma visus 6 pratimus daryti vienu ypu pradedant nuo ilgesnės motyvuojančios savitaigos formulės „Aš labai noriu…“ ir trumpinant po vieną žodį iki trumpų tikslinių formulių. Reguliariai darant, autogeninė treniruotė padeda nurimti, padėti sureguliuoti ir sustiprinti autonominės nervų sistemos veiklą, vidaus organų nervinę reguliaciją, emocinę savireguliaciją. Taip pat autogeninė treniruotė gali pagerinti gebėjimą sutelkti dėmesį, atsipalaiduoti ir padidinti psichologinį atsparumą. Žiūrėjimo trukmė 14:30 min. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Sveikata
Trumpai apie MINDFULNESS (dėmesingas įsisąmoninimas) – kas tai yra? Pateikiame glaustą informaciją apie pagrindines dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) programas. Apie aktualius renginius ir mindfulness mokymus, kursus rasite skiltyje Renkamos grupės Dėmesingo įsisąmoninimo (angl. “mindfulness”) metodo esmė – valingas dėmesio sutelkimas į norimą objektą, suvokiant realybę tokią, kokia ji iš tiesų yra. Kaip budistinių religinių praktikų sudedamoji dalis šis metodas žinomas jau kelis tūkstančius metų, o dabar jis jau moksliškai pagrįstas ir sėkmingai taikomas psichologijoje, siekiant susidoroti su stresu, gydant depresiją, nerimo bei valgymo sutrikimus, priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų, padeda esant lėtiniam skausmui, net onkologinių ligų atveju. Dėmesingo įsisąmoninimo praktika vis …
Naudinga informacija apie nerimą
Kaip paleisti žmogų, kurį mylėjote? Artimuose santykiuose mes esame linkę prisirišti prie šalia esančio ir mylimo ar kažkada mylėto žmogaus. Santykių pabaiga dažniausiai sukelia skausmą, gedėjimo jausmą, kentėjimą. Laikas, kurį mes skiriame galvojimui apie buvusius santykius, galime nukriepti į savęs tobulinimą, ar naujo artimo ryšio paieškoms, savęs stiprinimui. Kaip paleisti žmogų? Ne visada mūsų santykiai susiklosto laimingai. Kartais būna taip, jog mes jaučiame kitam žmogui tą jausmą, kurį vadiname meile. Jaučiame aistrą, norą artumui, prisirišimą, tačiau kitas žmogus to paties mums nejaučia arba jau nebejaučia ir galiausiai mus palieka. Dažnai tai lemia dideles mūsų kančias ir nusivylimą, atima daug laiko …
Paauglystė – nelengvas laikas jaunuoliui, kai staiga pasikeičia ne tik emocinė, bet ir fizinė būklė. Keičiasi socialiniai įgūdžiai, neretai ateityje stipriai nulemiantys tolimesnius ryšius su aplinka, šeima, draugais. Paauglystės bruožai Atsiradęs pasitikėjimas savimi, arba priešingai – kilęs noras slėptis nuo aplinkos kelia rūpesčių ne tik pačiai besiformuojančiai asmenybei, bet ir paauglio šeimai. Šeima stengiasi apsaugoti paauglį nuo galimų rizikų, dažniausiai paaiškindami veiksmų pasekmes. Tačiau kylantis paauglio noras viską patirti pačiam, nesąmoningai iššaukia priešingus veiksmus, sukeldamas rūpesčius tiek tėvams, tiek savo emocinei (pvz.: emocinis pasitenkinimas maištaujant), tiek fizinei (pvz.: įsivėlimas į muštynes, norint parodyti savo pranašumą) būsenai. Paauglystės laikotarpiu išgyvenami jausmai …