Panikos atakos ir nepaaiškinami pojūčiai – fiziniai skausmai. Galbūt kūnas sprogsta nuo neatpažintų emocijų? Savo emocijas mes visų pirma jaučiame kūne, mat kiekviena emocija sukelia tam tikrus kūno pojūčius. O kartais būna, kai emocijų neatpažįstame, arba nekreipiame į jas dėmesio? Kartais dėl to kūne gali rastis labai stiprūs pojūčiai – nepaaiškinami fiziniai skausmai arba panikos atakos simptomai. Psichologė – psichoterapeutė Giedrė Žalytė savo vaizdo įraše aiškina apie panikos atakų metu kylančius pojūčius: neatpažintas emocijas ar nepaaiškinamus fizinius skausmus. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Kas vyksta, kai nekalbame apie gėdą? Ar atpažįstate, kai jums kyla gėdos jausmas? Ar pastebite, ką jis skatina daryti? Gal pasišalinti, gal pakeisti pokalbio temą? Visi mes jaučiame visus žmogiškus jausmus, taip pat ir gėdą. Jeigu jos neatpažįstame, ji gali mums turėti didelę slaptą galią. Gėda išgyvenama kaip kankinantis neramumas, nepasitenkinimas savimi, apgailestavimas dėl netinkamo elgesio ar jo smerkimas. Tuomet kyla noras slėptis, pasitraukti iš situacijos ar stengiantis neatkreiptis į save dėmesį. Šis video apie tai, kai išmokti atpažinti ir valdyti ši mus stipriai veikiantį jausmą. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Meditacija. Svarbiausi 9 gyvenimo komponentai | Dr. Julius Neverauskas pateikia labai svarbią įsisąmoninimui ir žmogaus savijautos bei prasmės gyvenime suvokimo meditaciją. Jeigu norime pakeisti ar pagerinti savo gyvenimą, pradžioje reikia jį suprasti ir atpažinti. Dr. Julius Neverauskas siūloma praktika suteikia galimybę įsisąmoninti: 9 gyvenimo komponentai, kurių pradžioje – 5 sensorinių pojūčių sukeltas patirtys: Taip pat Julius Neverauskas pirmą kartą siūlo įsisąmoninti ir laiko tėkmę, kaip itin svarbų mūsų gyvenimo komponentą. Laiko tėkmės suvokimas ir pripažinimas suteikia mums daug galimybių ne tik „susijungti“ su esamuoju laiko momentu, bet ir įprasminti jį. Pratimas skatina stabtelėti ir įsisąmoninti kas vyksta su mumis ir …
Neigiamos emocijos. Kaip atrodytų pasaulis ir mūsų bendravimas, jei mes neturėtumėm neigiamų emocijų? Ar tikrai, pavyzdžiui, įmanoma gyventi be pykčio? Giedrė Žalytė: Mums be galo reikalingos visos emocijos. Taip, ir neigiamos! Dažnam atrodo, kad būtų gerai galėti jausti tik teigiamas emocijas. Tačiau tai veiktų panašiai, kaip šviesoforas, kuris visuomet rodo vien tik žalią šviesą – jis mums nepadėtų orientuotis bei išvengti problemų. Tad visos emocijos mums padeda, svarbu tik mokėti jas suprasti. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Konfliktai organizacijose | Darbe, kur žmonės praleidžia mažų mažiausiai 8, o kartais ir daugiau valandų per dieną, dažnai kyla daug nesusipratimų, konfliktų ir iššūkių. Ką daryti su konfliktais darbe ir kaip organizacijose palaikyti gerą psichologinę sveikatą? Diskusijoje, kurioje dalyvavo gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir komunikacijos konsultantė bei organizacijų koučingo (workplace coaching) specialistė Janina Sabaitė Melnikovienė, buvo aptariamos temos apie konfliktus, sąmoningumą bendraujant kolektyve ir pan. Dr. Julius Neverauskas: “Konfliktų sprendimas ir konfliktų prevencija – vadovų darbas.” – Nusileisti negalima pykti – kur dėti kablelį? – Ar vadovas visada teisus ir ką daryti, jei apima pyktis? – Ar įmanoma išvengti …
Psichologės – psichoterapeutės Giedrės Žalytės aptarimo akiratyje – XIV a. kūrinys apie kelionę per pragarą, skaistyklą ir rojų. Dieviškoji komedija (it. La divina commedia) – viduramžių italų poeto Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) sukurta poema. Dieviškoji komedija – tai italų poeto, prozininko ir filosofo Dantės Aligjerio XIV amžiuje parašyta trijų dalių epinė poema. Dieviškoji komedija laikoma italų literatūros šedevru bei didingiausiu ir svarbiausiu grožinės literatūros kūriniu Viduramžių Europoje. Kūrinyje atsispindi XIV amžiaus pasaulėžiūra, teologija ir filosofija. Dantė poemą pradėjo rašyti 1308 metais, o baigė – 1321 metais, prieš pat autoriaus mirtį. Poema laikoma italų literatūros šedevru ir paprastai priskiriama prie svarbiausių pasaulio literatūros kūrinių. …
Kaip išvengti perdegimo ir atpažinti jo simptomus ir pasirūpinti savimi – šis klausimas aktualus daugeliui, o ypač tiems, kurie dirba ir padeda kitiems žmonėms. Perdegimas oficialiai įtrauktas į „Tarptautinės ligų klasifikacija“ (TLK) vadovą, su kodu Z73.0. “Perdegimo” sindromas (Emocinis išsekimas). Ši būsena apibrėžiama, kaip kraštutinė profesinės nesėkmės išgyvenimo situacija, kai žmogus pajunta tris svarbius požymius:1. Emocinis išsekimas – gali būti fizinio ir emocinio nuovargio požymiai;2. Depersonalizacija – jaučiasi šaltas ir nutolęs ir negali įsitraukti į emocinio ryšio reikalaujantį santykį su kitais;3. Didelis nepasitenkinimas savo darbo rezultatais.Įdomu tai, kad atsiradus perdegimo sindromui, nebeveikia įprastos pusiausvyros atgavimo strategijos, kurias asmuo įpratęs naudoti. Tai gali …
Prieraišumo stilius, dažnai susiformavęs dar vaikystėje, gali nulemti paauglio ir jau suaugusiojo savivertę, požiūrį į save ir bendravimo su aplinkiniais ypatumus. Tai ilgalaikis, stabilus asmenybės bruožas įtakojantis žmogaus elgesį, mintis, emocijas (Pielage, 2006). Psichologai teigia, jog prieraišumo stilius susiformuoja per pirmus gyvenimo metus ir, jei sąlygos nesikeičia, išlieka toks pat. Prieraišumo teorijos pradininkas J. Bowlby, ilgą laiką dirbęs su paaugliais, atliekančiais bausmę už padarytus nusikaltimus, ir išanalizavęs jų ankstyvųjų santykių patirtį, išsiaiškino, kad jų gyvenimas buvo sunkus ir sudėtingas. Praeityje jie išgyveno ankstyvą emocinį atskyrimą nuo motinos: vaikai buvo paliekami vieni, jiems trūko dėmesio, jais mažai rūpinamasi. Šiame vaizdo įraše …
Gyd. psichoterapeutas Julius Neverauskas dalinasi dvejomis praktikomis, kaip stiprinti psichikos sveikatą ir padėti ją išsaugoti. Kasmet spalio 10 dieną švenčiame Psichikos sveikatos dieną. Ta proga pateikiame dvi meditacines praktikas, vieną praktiką rytui ir kitą praktiką vakarui. Jei šios praktikos daromos reguliariai, jos padės mums ne tik išsaugoti psichikos sveikatą, bet ir padidinti gyvenimo pilnatvės bei laimės jausmą. Tereikia jas reguliariai daryti… Pabandykite skirti laiko vieną ar kelias savaites šioms praktikoms ir įsitikinkite jų veiksmingumu. Kaip išvengti perdegimo? | Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichoterapija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Kas yra emocija? Kaip jas atpažinti, valdyti ir kaip su jomis susidraugauti? Mes dažnai vengiame emocijų ir neretai galvojame, jog emocijų išreiškimas yra silpnumo ženklas. Tačiau žmogaus gyvenimas neįsivaizduojamas be emocijų. Emocijos gimsta ir apdorojamos smegenų limbinėje sistemoje Emocijos mums duotos tam, kad galėtume išgyventi ir apsiginti… Kas yra emocija? Emocija – tai sudėtinga reakcija, kuria žmogus stengiasi naudoti tvarkantis su asmeniškai svarbiu dalyku ar įvykiu. Emocijas sudaro: Emocijos susiformuoja per tam tikrą laiką: nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Jas galima skirti nuo jausmų (pastovesnių už emocijas, subjektyvių reakcijų į reiškinius ar situacijas ir santykių su daiktais ir reiškiniais …
Pasitikėjimo savimi trūkumas ir iš to kylančios problemos – tema, kurią naujame įraše pristato gydytojas Adomas Bieliauskas. Kaip formuojasi šios problemos ir kaip su jomis dirbti? Šiame vaizdo įraše gydytojas Adomas Bieliauskas pasakoja apie pasitikėjimo savimi ir menkos savivertės problemas, apibūdina kaip jos formuojasi. Taip pat pateikia keletą būdų, kaip galima padidinti savo pasitikėjimą savimi ir kaip galima dirbti su savivertės problemomis. Gyd. A. Bieliausko asmeninis puslapis: https://bieliauskas.info/ Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija
Stresas mūsų gyvenime ir streso rūšys. Ką svarbu žinoti apie stresą: “gerąjį” ir “blogąjį”? Streso valdymo ir mindfulness instruktorė Janina Sabaitė Melnikovienė pasakoja apie streso “anatomiją”. Stresas apibūdinama kaip įtampos būsena ir procesas, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrą grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, dar vadinamus stresoriais. Stresas – neišvengiamas gyvenimo reiškinys, kuris gali paskatinti veiklumą, išradingumą ir pan. arba gali sukelti didelį nerimą, įtampą, trukdyti efektyviai bendrauti, veikti. Tačiau nuo paties žmogaus priklauso, kokį stresą (distresą ar eustresą) jam sukels išroiniai dirgikliai. Stresas – daugiareikšmė sąvoka. Paprastai mes nepastebime, kaip patiriame stresą ir atsitokėjame, kai tik pajuntame ilgalaikio …