Psichoterapija – Puslapis 3 – Žmogaus psichologijos institutas

Asmeninis augimas ir pasirūpinimas savimi remiantis atjauta grįstos psichoterapijos galimybėmis

Posted by Dr. Julius Neverauskas
Date 2021-02-23
Kategorijos Mindfulness, Psichoterapija
Comments 0 comment
Raktažodžiai atjauta, psichoterapija

Asmeninis augimas ir pasirūpinimas savimi remiantis atjauta grįstos psichoterapijos galimybėmis | Kaip geriausiai pasirūpinti savimi bei nuolat tobulėti, siekti savo tikslų su atjauta sau – apie tai vaizdo įraše kalba dr. Julius Neverauskas, Lietuvos kognityvinės elgesio terapijos ir Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijų prezidentas. Šis vaizdo įrašas – iš Dr. Juliaus Neverausko ketvirtadienio pokalbių „Apie šiuolaikinę psichoterapiją“ tiesioginės 2020 m. gegužės 21 d. transliacijos „Asmeninis augimas ir pasirūpinimas savimi remiantis atjauta grįstos psichoterapijos galimybėmis.” Atjauta grįstos metodikos šiuo metu vis dažniau naudojamos šiuolaikinėje psichoterapijoje ir praplečia kognityvinės elgesio terapijos ir kitų moksliniais tyrimais įrodytų metodikų galimybes. Šis įrašas pirmiausiai skirtas …

Daugiau

Kam žmogui reikalingos emocijos?

Posted by Reda Rizgelytė - Viskontienė
Date 2021-02-17
Kategorijos Emocijos, Psichologija, Psichoterapija
Comments 0 comment
Raktažodžiai emocijos, Reda Rizgelytė-Viskontienė

Kam žmogui reikalingos emocijos ir kokios jų funkcijos? Kiekvienas galvojame, jog žinome, kas yra emocija, kol mūsų nepaprašo pateikti jos apibrėžimą. Mokslininkai, tyrinėdami emocijas, remiasi keliomis teorijomis. Pirmoji remiasi prielaida, jog žmonėms būdingas įgimtas emocijų rinkinys ir jas jie išreiškia visi vienodai. Šia teorija besivadovaujantys tyrėjai yra linkę emocijas laikyti smegenyse įrašytais instintų evoliucijos produktais, kurie skatina mus reaguoti tam, kad išgyventumėm. Antroji teorija remiasi moksliniais įrodymais, jog emocijos yra ne universalios, bet greičiau išmoktos ir suformuotos kultūros. Psichologė ir neuromokslininkė Lisa Fieldman Barrett teigia, jog „emocijos nėra jūsų reakcijos į pasaulį; jos yra jūsų smegenų būdas suprasti prasmę.” Psichologė …

Daugiau

Emocijų trikampis. Kaip suprasti tai, ką jaučiame?

Posted by Žmogaus institutas
Date 2021-02-04
Kategorijos Emocijos, Psichologija, Psichoterapija, Sveikata
Comments 0 comment
Raktažodžiai depresija, emocijos, Giedrė Žalytė

Kartais emocijas suprasti nėra paprasta, tačiau ši paprasta ir aiški metodika, vadinama emocijų trikampis, gali labai padėti. Trikampio apačioje yra bazinės emocijos, kurias visi jaučiame nuo gimimo, o viršutiniuose kampuose – socialinės emocijos, kurias jausti išmokstame, bei proto sugalvoti „manevrai”, kaip apsisaugoti nuo emocijų. Norintiems šis metodas padės geriau suprasti save ir savo vidinį gyvenimą. Kiekvienam žmogui nepaprastai naudinga geriau suprasti jausmus, kad galėtų lengviau susidoroti su šiuolaikinio gyvenimo iššūkiais. Jausmų poveikio mūsų protui ir kūnui supratimas padeda užkirsti kelią nerimui ir depresijai, be to, atveria patikrintą ir moksliniais tyrimais grįstą kelią sveikimo link. Jausmai – tai neuroplastiškumo katalizatorius, leidžiantis …

Daugiau

Psichoterapeuto darbas. Diskusija apie psichoterapeutus

Posted by Žmogaus institutas
Date 2021-01-22
Kategorijos Psichoterapija
Comments 0 comment
Raktažodžiai Giedrė Žalytė, Julius Neverauskas, psichoterapija, šiuolaikinė psichoterapija

Psichoterapeuto darbas ir asmenybė. Ko galime siekti? Iš rubrikos „Pokalbiai apie šiuolaikinę psichoterapiją”. Tiesioginės transliacijos, vykusios 2020 m. gruodžio 16 d. įrašas. Kalbėjosi Dr. Julius Neverauskas ir Giedrė Žalytė. LSMU podiplominių psichoterapeutų (kognityvinės elgesio terapijos kryptis) vadovas, gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas transliacijos metu dalinosi ir savo įžvalgomis, ir praktine patirtimi, ir siektinomis normomis psichoterapeuto darbe. Diskusijoje taip pat dalyvavo ir psichologė psichoterapeutė Giedrė Žalytė, savo darbe taikanti kognityvinės elgesio terapijos bei schemų terapijos integralius metodus. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Emocijos

Daugiau

Ką svarbu žinoti apie nerimą, ir kaip jį atpažinti?

Posted by Agnė Žvikaitė
Date 2021-01-15
Kategorijos Nerimas, Psichologija, Psichoterapija
Comments 0 comment
Raktažodžiai Agnė Žvikaitė, Nerimas, nerimo grupė

Kas yra nerimas? 5 pagrindiniai faktai, kuriuos svarbu žinoti apie nerimą Jei jaučiate nerimą dažnai, jį sunku valdyti ir jis trukdo kasdienei veiklai, labai svarbu ieškoti pagalbos. Užsitęsusios problemos gali vesti prie sveikatos sutrikimų, o kuo ilgiau delsiame, tuo vėliau užtruks daugiau laiko sunkumams išspręsti. Šiuolaikinės mokslų grįstos praktikos, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali labai palengvinti tvarkantis su nerimu. Kaip suprasti nerimą ir padėti sau, skaitykite: http://zmogausinstitutas.lt/sveikata/nerimas-trumpa-info/ 6 simptomai, kurie gali byloti apie nerimo sunkumus Kai ugdome sąmoningumą, galime išmokti atpažinti, kaip mus veikia mūsų mintys, emocijos, kokie kūno pojūčiai kyla, kai emocijos keičiasi, ir kaip tai veikia mūsų elgesį. …

Daugiau

Specialistams: Kas gali padėti psichinės sveikatos specialistams po kliento savižudybės?

Posted by Žmogaus institutas
Date 2021-01-08
Kategorijos Psichologija, Psichoterapija
Comments 0 comment

Įvyko kliento savižudybė? Kas gali padėti gydytojams, psichologams ir psichoterapeutams? Pagrindiniai savęs stiprinimo būdai Nedaug įvykių psichinės sveikatos praktikoje sukelia tokį nesėkmės ir kaltės jausmą kaip kliento savižudybė. Kliento praradimas dėl savižudybės yra skausmingiausias ir ilgiausiai įsirėžiantis, kokį gali patirti specialistas. Kai kurie tyrėjai nurodo, kad daugiau nei ketvirtadalis psichiatrų ir psichologų susiduria su kliento savižudybe (Veilleux, 2011). 2020 m. Higienos instituto išankstiniais duomenimis turime 601 savižudybę. Natūralu, kad dalis šių mirčių tiesiogiai paveikia ir psichinės sveikatos specialistus. Tai, kad V-oje Lietuvos suiciodologijos konferencijoje Vilniuje (2020 m.) šiam klausimui buvo skirti keli pranešimai, rodo, kad specialistams tai aktualu. Šios konferencijos …

Daugiau

10 klausimų – atsakymų apie socialinį nerimą

Posted by Adomas Bieliauskas
Date 2021-01-08
Kategorijos Nerimas, Psichologija, Psichoterapija, Sveikata
Comments 0 comment
Raktažodžiai Adomas Bieliauskas, Julius Neverauskas, kognityvinė elgesio terapija, Nerimas, seminaras, socialinis nerimas

Kuo socialinis nerimas skiriasi nuo įprasto nerimo? 10 klausimų ir atsakymų, Parengė Adomas Bieliauskas. Klausimai atpažinti socialiniam nerimui? Jei bent trumpai atpažinote save, galbūt vertėtų pasidomėti, ar neturite socialinio nerimo sutrikimo? Socialinis nerimas yra labai dažnas reiškinys įvairiose gyvenimiškose situacijose. Su juo susiduria praktiškai visi žmonės, o kai kurie dėl socialinio nerimo kenčia ypač stipriai. Visgi nors beveik visi suprantame, apie ką kalbame, dažnai kyla daug neaiškumų ir mitų susijusių su socialiniu nerimu Delfi išspausdintame straipsnyje Adomas Bieliauskas pateikia atsakymus į 10 dažniausių klausimų susijusių apie socialinį nerimą: Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/gyvenimas/psichologija/kuo-socialinis-nerimas-skiriasi-nuo-iprasto-nerimo-10-klausimu-ir-atsakymu.d?id=86175887 „Socialinis nerimas. Kaip padėti sau?” Dviejų gydytojų – psichoterapeutų žiniomis …

Daugiau

Kuo gali būti naudinga gamtos terapija?

Posted by Žmogaus institutas
Date 2021-01-05
Kategorijos Dvasingumas, Gamtos ir miško terapija, Mindfulness, Psichoterapija, Sveikata
Comments 0 comment
Raktažodžiai gamtos terapija, Giedrė Žalytė, Julius Neverauskas

Gydančią gamtos galią esame patyrę kiekvienas, tačiau paskutinįjį dešimtmetį gamtos terapiją – kaip oficialų tam tikrų ligų pagalbinį būdą jau taiko kai kurios psichikos sveikatos pažangiausius metodus pripažįstančios šalys. Prieš kelerius metus oficiali gamtos terapijos praktika startavo ir Jungtinėje Karalystėje, Škotijoje. Ji, kaip tikima, turėtų pasiteisinti gydant aukštu kraujospūdžiu, nerimo epizodais ir laimės pojūčio stoka besiskundžiančius diabetu sergančius pacientus. Būti gamtoje atliekant tam tikrus pratimus, užduotis, rekomenduojama ir psichikos sveikatos sutrikimų turintiems, nuo streso kenčiantiems, širdies ir kt. ligomis sergantiems asmenims. Šaltiniuose apie gamtos terapiją rašoma, jog buvimas gamtoje teigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Teigiama, kad bent 90 …

Daugiau

Streso valdymas. Praktika nerimo mažinimui iššūkių metu

Posted by Žmogaus institutas
Date 2020-12-15
Kategorijos Mindfulness, Psichologija, Psichoterapija, Sveikata
Comments 0 comment
Raktažodžiai Julius Neverauskas, meditacija, Mindfulness, Nerimas, stresas

Streso valdymas ir jam skirta kvėpavimo ir vizualizacijos praktika Gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas pristato savo modifikuotą praktiką, skirtą nerimo ir streso valdymui. Ši praktika susideda iš meditacinių, relaksacinių ir vaizduote sustiprinto kvėpavimo pratimų. Praktika įrašyta 2020-ųjų pirmojo karantino metu ir svarbi bei aktuali ypatingai 2020 – 2021 metų sandūroje, kai susiduriame su naujais iššūkiais, apribojimais. Psichologai ir psichoterapeutai stebi išaugusį streso ir nerimo dėl artimiausios ateities, dėl giminaičių lygį. Yra įrodyta, jog panašaus pobūdžio praktikos, daromos reguliariai, gali ženkliai pagerinti emocinę savijautą, mažinti depresyvias nuotaikas, leidžia susitelkti į tai, kas prasminga ir svarbu. Julius Neverauskas: Lai mūsų neapleidžia sveikata, …

Daugiau

Kūno pojūčiai psichoterapijos požiūriu. Pokalbis studijoje

Posted by Žmogaus institutas
Date 2020-12-14
Kategorijos Mindfulness, Psichoterapija, Sveikata
Comments 0 comment
Raktažodžiai Inga Simaitiene, Julius Neverauskas, kūnas, kūno pojūčiai, Mindfulness, psichoterapija

Pristatome pokalbį, vykusį „Žmogaus psichologijos instituto” studijoje „Kūno pojūčiai psichoterapijos požiūriu”. Apie rūpestį savo kūnu, kaip fizine buveine, diskutuoja gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir mindfulness mokytoja bei fizinių užsiėmimų praktikė Inga Simaitienė. Šiuolaikinė psichoterapija ir ypatingai mindfulness -įsisąmoninimu grįsta psichologija – itin didelį dėmesį skiria kūno potyriams: kaip tam tikros psichologinės problemos pasireiškia per kūno pojūčius, kaip patirdami ne itin malonius fizinius jutimus, pvz. skausmą, galime gyventi lengviau ir išbūti kasdienoje mažindami kentėjimą. Medicinos mokslas jau turi didelės patirties atpažįstant, kaip ilgalaikio streso pasekmės pasireiškia per kardiologinės, virškinamojo, neurologinės ir pan. žmogaus fizinės sveikatos sistemų sutrikimus. Diskusijos dalyviai taip …

Daugiau

Laimė. Kodėl svarbu mokytis, kaip būti laimingam?

Posted by Janina Sabaitė
Date 2020-12-04
Kategorijos Dvasingumas, Mindfulness, Psichologija, Psichoterapija, Saviugda, Sveikata
Comments 0 comment

Laimė ir šio jausmo ugdymas teikia naudos ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo šeimai, bendruomenei, visuomenei. XX a. pabaigoje prasidėjo reiškinys, pavadintas „Laimės revoliucija”. Nors žmonės tūkstančius metų ieškojo būdų, kaip praktinėmis pastangomis ugdyti sąmoningumą, proto (sąmonės) būsenas, visgi tik prieš gerus 30 metų LAIMĖ tapo mokslo bendruomenės ir visuomenės viešo diskurso intensyvaus susidomėjimo objektu. Daugėjant tyrimų ir vis daugiau mokslininkų įsitraukiant į laimės sampratos tyrinėjimus, ansktesni įsivaizdavimai, jog laimė, tai kažkas neapčiuopiama, paslaptinga ir prognozuojama ar tėra išorinių aplinkybių šalutinis produktas vis labiau atmetami ir paneigiami. Šį laimės tyrinėjimų judėjimą paskatino JAV psichologijos asociacijos prezidento dr. Martino Seligmano …

Daugiau

Panikos atakos ir nepaaiškinami pojūčiai

Posted by Giedrė Žalytė
Date 2020-11-30
Kategorijos Psichologija, Psichoterapija
Comments 0 comment
Raktažodžiai Giedrė Žalytė, panikos atakos

Panikos atakos ir nepaaiškinami pojūčiai – fiziniai skausmai. Galbūt kūnas sprogsta nuo neatpažintų emocijų? Savo emocijas mes visų pirma jaučiame kūne, mat kiekviena emocija sukelia tam tikrus kūno pojūčius. O kartais būna, kai emocijų neatpažįstame, arba nekreipiame į jas dėmesio? Kartais dėl to kūne gali rastis labai stiprūs pojūčiai – nepaaiškinami fiziniai skausmai arba panikos atakos simptomai. Psichologė – psichoterapeutė Giedrė Žalytė savo vaizdo įraše aiškina apie panikos atakų metu kylančius pojūčius: neatpažintas emocijas ar nepaaiškinamus fizinius skausmus. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras

Daugiau

Asmeninis augimas ir pasirūpinimas savimi remiantis atjauta grįstos psichoterapijos galimybėmis

Kam žmogui reikalingos emocijos?

Emocijų trikampis. Kaip suprasti tai, ką jaučiame?

Psichoterapeuto darbas. Diskusija apie psichoterapeutus

Ką svarbu žinoti apie nerimą, ir kaip jį atpažinti?

Specialistams: Kas gali padėti psichinės sveikatos specialistams po kliento savižudybės?

10 klausimų – atsakymų apie socialinį nerimą

Kuo gali būti naudinga gamtos terapija?

Streso valdymas. Praktika nerimo mažinimui iššūkių metu

Kūno pojūčiai psichoterapijos požiūriu. Pokalbis studijoje

Laimė. Kodėl svarbu mokytis, kaip būti laimingam?

Panikos atakos ir nepaaiškinami pojūčiai

Institutas

Temos

Naujienos

Kita

VIRŠ 150 SKIRTINGŲ MOKYMŲ