Kas vyksta, kai nekalbame apie gėdą? Ar atpažįstate, kai jums kyla gėdos jausmas? Ar pastebite, ką jis skatina daryti? Gal pasišalinti, gal pakeisti pokalbio temą? Visi mes jaučiame visus žmogiškus jausmus, taip pat ir gėdą. Jeigu jos neatpažįstame, ji gali mums turėti didelę slaptą galią. Gėda išgyvenama kaip kankinantis neramumas, nepasitenkinimas savimi, apgailestavimas dėl netinkamo elgesio ar jo smerkimas. Tuomet kyla noras slėptis, pasitraukti iš situacijos ar stengiantis neatkreiptis į save dėmesį. Šis video apie tai, kai išmokti atpažinti ir valdyti ši mus stipriai veikiantį jausmą. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Neigiamos emocijos. Kaip atrodytų pasaulis ir mūsų bendravimas, jei mes neturėtumėm neigiamų emocijų? Ar tikrai, pavyzdžiui, įmanoma gyventi be pykčio? Giedrė Žalytė: Mums be galo reikalingos visos emocijos. Taip, ir neigiamos! Dažnam atrodo, kad būtų gerai galėti jausti tik teigiamas emocijas. Tačiau tai veiktų panašiai, kaip šviesoforas, kuris visuomet rodo vien tik žalią šviesą – jis mums nepadėtų orientuotis bei išvengti problemų. Tad visos emocijos mums padeda, svarbu tik mokėti jas suprasti. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Kaip išvengti perdegimo ir atpažinti jo simptomus ir pasirūpinti savimi – šis klausimas aktualus daugeliui, o ypač tiems, kurie dirba ir padeda kitiems žmonėms. Perdegimas oficialiai įtrauktas į „Tarptautinės ligų klasifikacija“ (TLK) vadovą, su kodu Z73.0. „Perdegimo” sindromas (Emocinis išsekimas). Ši būsena apibrėžiama, kaip kraštutinė profesinės nesėkmės išgyvenimo situacija, kai žmogus pajunta tris svarbius požymius:1. Emocinis išsekimas – gali būti fizinio ir emocinio nuovargio požymiai;2. Depersonalizacija – jaučiasi šaltas ir nutolęs ir negali įsitraukti į emocinio ryšio reikalaujantį santykį su kitais;3. Didelis nepasitenkinimas savo darbo rezultatais.Įdomu tai, kad atsiradus perdegimo sindromui, nebeveikia įprastos pusiausvyros atgavimo strategijos, kurias asmuo įpratęs naudoti. Tai gali …
Prieraišumo stilius, dažnai susiformavęs dar vaikystėje, gali nulemti paauglio ir jau suaugusiojo savivertę, požiūrį į save ir bendravimo su aplinkiniais ypatumus. Tai ilgalaikis, stabilus asmenybės bruožas įtakojantis žmogaus elgesį, mintis, emocijas (Pielage, 2006). Psichologai teigia, jog prieraišumo stilius susiformuoja per pirmus gyvenimo metus ir, jei sąlygos nesikeičia, išlieka toks pat. Prieraišumo teorijos pradininkas J. Bowlby, ilgą laiką dirbęs su paaugliais, atliekančiais bausmę už padarytus nusikaltimus, ir išanalizavęs jų ankstyvųjų santykių patirtį, išsiaiškino, kad jų gyvenimas buvo sunkus ir sudėtingas. Praeityje jie išgyveno ankstyvą emocinį atskyrimą nuo motinos: vaikai buvo paliekami vieni, jiems trūko dėmesio, jais mažai rūpinamasi. Šiame vaizdo įraše …
Gyd. psichoterapeutas Julius Neverauskas dalinasi dvejomis praktikomis, kaip stiprinti psichikos sveikatą ir padėti ją išsaugoti. Kasmet spalio 10 dieną švenčiame Psichikos sveikatos dieną. Ta proga pateikiame dvi meditacines praktikas, vieną praktiką rytui ir kitą praktiką vakarui. Jei šios praktikos daromos reguliariai, jos padės mums ne tik išsaugoti psichikos sveikatą, bet ir padidinti gyvenimo pilnatvės bei laimės jausmą. Tereikia jas reguliariai daryti… Pabandykite skirti laiko vieną ar kelias savaites šioms praktikoms ir įsitikinkite jų veiksmingumu. Kaip išvengti perdegimo? | Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichoterapija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Kas yra emocija? Kaip jas atpažinti, valdyti ir kaip su jomis susidraugauti? Mes dažnai vengiame emocijų ir neretai galvojame, jog emocijų išreiškimas yra silpnumo ženklas. Tačiau žmogaus gyvenimas neįsivaizduojamas be emocijų. Emocijos gimsta ir apdorojamos smegenų limbinėje sistemoje Emocijos mums duotos tam, kad galėtume išgyventi ir apsiginti… Kas yra emocija? Emocija – tai sudėtinga reakcija, kuria žmogus stengiasi naudoti tvarkantis su asmeniškai svarbiu dalyku ar įvykiu. Emocijas sudaro: Emocijos susiformuoja per tam tikrą laiką: nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Jas galima skirti nuo jausmų (pastovesnių už emocijas, subjektyvių reakcijų į reiškinius ar situacijas ir santykių su daiktais ir reiškiniais …
Pasitikėjimo savimi trūkumas ir iš to kylančios problemos – tema, kurią naujame įraše pristato gydytojas Adomas Bieliauskas. Kaip formuojasi šios problemos ir kaip su jomis dirbti? Šiame vaizdo įraše gydytojas Adomas Bieliauskas pasakoja apie pasitikėjimo savimi ir menkos savivertės problemas, apibūdina kaip jos formuojasi. Taip pat pateikia keletą būdų, kaip galima padidinti savo pasitikėjimą savimi ir kaip galima dirbti su savivertės problemomis. Gyd. A. Bieliausko asmeninis puslapis: https://bieliauskas.info/ Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija
Kaip padidinti pasitikėjimą savimi? Šiuo metu labai dažnai yra kalbama apie svarbią žmogaus savybę – pasitikėjimą savimi arba savivertę. Taigi pirmiausia, kas tai yra? Kas yra savivertė ir pasitikėjimas savimi? Savivertė ir pasitikėjimas savimi yra mūsų apibendrinta nuomonė apie save. Tai mūsų subjektyvus savo vertės suvokimas. Anglų kalboje yra daug žodžių, kurie apibūdina atskirus savivertės (angl.: self-esteem) aspektus (angl.: self-worth, self-condidence, self-respect, self-love). Savivertė yra labai subjektyvus jausmas, tad ir suvokiamas labai skirtingai. Dažnai galima išgirsti pasakymą – „man trūksta pasitikėjimo savimi“. Tai gali kelti įtampą, nerimą, gali skatinti vengimą ir trukdyti ne tik siekti kompetencijų, bet ir kurti artimus …
Šiame vaizdo įraše „Žmogaus psichologijos instituto” įkūrėjas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas dr. Julius Neverauskas pasakoja apie kognityvinę elgesio terapiją (KET). Sužinosite, kodėl ši psichoterapijos kryptis šiandien dienai visame pasaulyje pripažįstama kaip veiksmingiausia gydanti terapija; kaip ji vykdoma ir iš kokių etapų susideda. Žiūrėjimo laikas 12.54 min Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichoterapija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Kaip galima mokytis tvarkytis su savo emocijomis? Vienas ir efektyviausių būdų – įsisamoninti jas. Emocijų meditacija valgymui: Mindfulness praktika. Šiandieniniame pasaulyje maitinimasis neretai nebeatlieka tik pagrindinės, t.y. organizmo papildymo maistinėmis medžiagomis, funkcijos. Neretai perteklinis maitinimasis naudojamas kaip nusiraminimo priemonė, esant stiprioms emocijoms, būdas tarsi pajausti savo kūną, trumpalaikių stimulų ir malonumo šaltinis, priemonė geriau funkcionuoti socialinėse situacijose ir atliekantis dar daug kitų funkcijų… Pilnaprotavimas (dėmesingas įsisąmoninimas) valgyme – tai psichoterapinis metodas, galintis padėti užmegzti sveikesnį/geranoriškesnį santykį su savo kūnu, įsisąmoninti savo alkį/sotumą, įsisąmoninti mintis, emocijas, impulsus veikti bei tikruosius poreikius kilus troškimui valgyti ir juos tenkinti mums ir mūsų kūnui …
Autogeninė treniruotė vienu ypu (Juliaus Neverausko modifikacija). Dr. Julius Neverauskas pateikė modifikuotą autogeninės treniruotės variantą. Klasikinėje versijoje kiekvieno iš 6 pratimų mokoma paeiliui, o šioje modifikacijoje siūloma visus 6 pratimus daryti vienu ypu pradedant nuo ilgesnės motyvuojančios savitaigos formulės „Aš labai noriu…“ ir trumpinant po vieną žodį iki trumpų tikslinių formulių. Reguliariai darant, autogeninė treniruotė padeda nurimti, padėti sureguliuoti ir sustiprinti autonominės nervų sistemos veiklą, vidaus organų nervinę reguliaciją, emocinę savireguliaciją. Taip pat autogeninė treniruotė gali pagerinti gebėjimą sutelkti dėmesį, atsipalaiduoti ir padidinti psichologinį atsparumą. Žiūrėjimo trukmė 14:30 min. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Sveikata
Trumpai apie MINDFULNESS (dėmesingas įsisąmoninimas) – kas tai yra? Pateikiame glaustą informaciją apie pagrindines dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) programas. Apie aktualius renginius ir mindfulness mokymus, kursus rasite skiltyje Renkamos grupės Dėmesingo įsisąmoninimo (angl. „mindfulness”) metodo esmė – valingas dėmesio sutelkimas į norimą objektą, suvokiant realybę tokią, kokia ji iš tiesų yra. Kaip budistinių religinių praktikų sudedamoji dalis šis metodas žinomas jau kelis tūkstančius metų, o dabar jis jau moksliškai pagrįstas ir sėkmingai taikomas psichologijoje, siekiant susidoroti su stresu, gydant depresiją, nerimo bei valgymo sutrikimus, priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų, padeda esant lėtiniam skausmui, net onkologinių ligų atveju. Dėmesingo įsisąmoninimo praktika vis …













