Dvasingumas psichoterapijoje yra iki galo neatskleistas ir vis dar stigmatizuojamas reiškinys. Nors yra tyrimų, rodančių, jog žmonės, kurie save priskiria prie dvasingų, lengviau tvarkosi su gyvenimo sunkumais ir iššūkiais, vis dar egzistuoja daug atvirų klausimų apie dvasingumo ir psichoterapijos santykį. Gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas, turintis per 30 metų darbo patirties su pacientais sako, jog dvasingumas, tikėjimas ir atsispyrimas į tam tikras dvasines, religines praktikas gali tapti asmenybės psichologinio atsparumo šaltiniu. Kas yra dvasingumas? Kokios yra sudėtinės dvasingumo dalys? Kaip apibrėžiami dvasingumo sudedamieji komponentai? Ir kaip dvasingumas gali padėti einant psichoterapijos kelius? Apie visa tai – dr. Juliaus Neverausko įrašas. …
Kaip kovoti su emociniu valgymu? Emocinis valgymas šiuo metu itin aktuali tema, sutraukianti didelį dėmesį ir begalės klausimų. Vienas svarbiausių ir esminių elementų, ką svarbu žinoti tai, kad emocinis valgymas iš tikrųjų atlieka ne maitinimo tikslą, bet duoda psichologinį efektą – nusiraminimą maistu. Ir būtent dėl to kyla labai daug sunkumų, nes užsisuka ydingas tvarkymosi su savo emocijomis ratas. Maitinimosi tikslas „Žmogaus psichologijos instituto“ transliacijose psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir įsisąmoninto valgymo mokytoja Eglė Adomavičė detaliai analizuoja emocinio valgymo reiškinį ir priežastis. Maitinimosi tikslas yra naudoti maistą kūno ląstelių pamaitinimui, aprūpinti organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Deja, maitinimasis neretai nebeatlieka tik …
Apie kūną galima kalbėti daug ir ilgai. Kūnas – sudėtinė mūsų gyvenimo dalis, kartu su mintimis, emocijomis, impulsais veikti ir elgsena. Per kūno pojūčius mes patiriame pajaučiame kvapą, skonį, girdime garsus, matome vaizdus, liečiame kitus. Kūno mechanika leidžia mums persikelti iš vietos vietos į kitą ir padeda mums palaikyti tinkamą balansą bei aktyvumą. Kūnas – tai mūsų vieninteliai namai, todėl verta skirti pakankamai dėmesio ir dėti nuoseklias pastangas tinkamos fizinės formos palaikymui bei kūno pojūčių atpažinimui. Kviečiame išbandyti ir praktikuoti dėmesingus judesius. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Mindfulness Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras Daugiau vaizdo įrašų apie kūno praktikas „Žmogaus …
„Kas įpykęs švelnus, tas žymiai protingesnis.“ – Plautas. Kodėl žmonės pyksta? Pyktis yra labai dažna emocija – žmogus vidutiniškai per dieną supyksta apie 15-a kartų. Pyksta visi nepriklausomai nuo lyties, išsilavinimo, intelekto ar amžiaus. Pykstame ir mes, todėl yra labai svarbu – ar mes kenčiame dėl savo pykčio, ar mokame juo naudotis. Pyktis ir jo sinonimai Šiame straipsnyje kalbėdamas apie pyktį turiu omeny visą spektrą emocijų nuo sudirgimo, susierzinimo, pasyvios agresijos iki rūstumo, įtūžio, stipraus pykčio priepuolių. Pyktis yra viena iš daugelio emocijų, kuri taip pat kaip ir kitos emocijos turi savo prasmę. Emocijos padeda lengvai įvertinti situaciją, apdoroti didelį …
Vaikystės traumos ir jų pėdsakai suaugusiojo gyvenime: santykių problemos, priklausomybės, žema savivertė. Kiekvienas vaikystėje muštas žmogus neatsparus baimei, ir kiekvienas, vaikystėje nepatyręs meilės, jos ilgisi, dažniausiai visą gyvenimą. Alice Miller Vaikystės traumos: Neigiamos praeities patirtys Labai dažnai psichoterapeuto kabinete klientas, pradėdamas kalbėti apie aukštą nerimo lygį, perdegimą, perfekcionizmą, nepasitikėjimą savimi, nuolatinį nerimavimą, santykių problemas, priklausomybes, negebėjimą valdyti ir reguliuoti savo emocijų, nuolat jaučiamus gėdos, kaltės, vienišumo jausmus ilgainiui suvokia, jog visa tai atėjo iš vaikystės patirčių. Fizinis smurtas, patirtas emocinis apleistumas, traumuojantys išgyvenimai, fizinis smurtas – visa tai palieka ryškius pėdsakus ir gali daryti didelę įtaką jau suaugusiojo gyvenimui, būti …
Depresija – tai pats dažniausias psichikos sutrikimas. Depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia prislėgta nuotaika, jėgų trūkumu, interesų ir malonumo pajautimo praradimu bei įvairiais kitais simptomais (1). Kiekvienais metais depresija suserga 4,4 proc.(2)-7,1 proc. (3) žmonių. Depresija stipriai apsunkina žmogaus gyvenimą, sutrikdo kasdienį funkcionavimą, sukelia nedarbingumą ir didina mirtingumą (4). Depresija apsunkina ne tik sergančiųjų, bet ir jų artimųjų gyvenimus. Būtent artimiesiems dažnai kyla klausimai – kaip padėti depresija sergančiam artimajam? 6 depresijos požymiai Pirmiausia – tam, kad būtų galima padėti, reikia atpažinti depresiją. Depresija gali pasireikšti labai įvairias simptomais. Galite įtarti depresiją, jeigu žmogus: (5) Kartais žmonės, kurie turi …
Nemiga, jos statistika kelia nerimą – daugiau nei pusę suaugusiųjų prisipažįsta, jog jiems trūksta miego, jog norėtų miegoti ilgiau, nesikelti naktimis, jog dieną jaučiasi apsnūdę, išsiblaškę ir neiišsimiegoję ir jiems sunku susikaupti. Tarptautiniai nemigos skaičiai, kaip pasiskirto nemigos ir miego sutrikimai pagal amžiaus grupes: Skaitykite kitus straipsnius temoje: Sveikata Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Daugybė žmonių jaučia baimę, kuri juos stipriai apriboja gyvenime, ir nežino, kad yra efektyvių, inovatyvių galimybių toms baimėms įveikti. Baimė – natūrali ir reikalinga reakcija, kuri padeda išgyventi pavojingose situacijose. Jeigu atsistotume ant aukšto pastato stogo krašto, daugumai kiltų nerimas ar baimė – imtų stipriau plakti širdis, pradėtume intensyviau kvėpuoti, galbūt išpiltų prakaitas, įsitemptų raumenys. Tai yra natūrali organizmo reakcija, kuri leidžia mums suprasti, kad situacija yra pavojinga ir skatina mus atsitraukti nuo krašto. Taigi, bijoti yra natūralu ir reikalinga. Tačiau baimė kartais pradeda trukdyti kasdieniam funkcionavimui ir tai tampa fobija. Jeigu asmuo tam tikrose situacijose patiria itin stiprią, nevaldomą …
Kas yra fobija? | Nuo senų laikų baimė ir nerimas padėjo išlikti žmonijai. Žmonės bijojo ir vengė vietų ar situacijų, kuriose patyrė pavojų savo gyvybei, nes būtent dėl to, dėl baimių ir vengimo, sėkmingiausiems ir pavyko išgyventi. Mes esame tų žmonių, kurie išgyveno savo baimių dėka, palikuonys, ir paveldėjome šias emocijas, kurios yra giliai įsirašiusios mūsų genomuose. Ir šiais laikais baimė, kaip emocija, taip pat mums padeda išlikti ar išgyventi, tačiau kartais mes bijome to, kas iš tiesų nesukelia realaus pavojaus mūsų gyvybei. Būtent taip trumpai galima apibrėžti tai, kas ir yra fobija: neracionali baimė objektų, vietų ar situacijų, kurios …
Psichologinė įtampa, nuovargis ir perdegimas: kaip suprasti šias savijautos apraiškas? Autorė: Rūta Mazilauskaitė Psichologinė įtampa ir stresas Ar jau pasitikrinote, kiek įkrauta telefono baterija? Tai darote dabar? O vakar? Ar pasitikrinsite rytoj? Tikėtina, kad tikrai taip. Juk nesinori praleisti svarbaus skambučio, ar negalėti susisiekti su šeimos nariais, draugais. Rūpinamės savo mobiliaisiais įrenginiais, tačiau ar kasdien pakankamai įsivertiname asmeninį sveikatos, energijos lygį? Psichikos sveikata apima platų emocijų, minčių ir elgesio spektrą. Pasižymėdami gera psichikos sveikata ir psichologiniu atsparumu, žmonės geriau toleruoja stresą, prisitaiko prie pokyčių, džiaugiasi santykiais ir pasiekimais darbe taip skirtingose gyvenimo srityse pilnavertiškai atlikdami savo socialinius vaidmenis. Kita vertus, …
Kaip suprasti savo emocinį nuovargį? Kaip neperdegti ir pasirūpinti savimi? Kaip susiformuoja emocinio nuovargio būsena? Kada tai kelia sunkumus? Ir kodėl poilsis nevisada padeda? Kaip atpažinti pirmuosius emocinio nuovargio simptomus? Kokie geriausi būdai padėti sau? Kas yra psichologinis ir profesinis perdegimas? Kaip jį atpažinti, kokie jo simptomai ir eiga? Kaip padėti sau „neįkristi” arba greičiau išeiti iš tokios būsenos? Apie visa tai – vaizdo įrašas iš tiesioginės „Žmogaus psichologijos instituto” transliacijos su lektoriais: dr. Juliumi Neverausku ir Janina Sabaite Melnikoviene Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Atjauta šiuolaikinėje psichoterapijoje ir kaip ją taikyti praktiškai? Tiesioginės FB transliacijos su psichoterapeutais Giedre Žalyte ir Juliumi Neverausku įrašas. Kas yra atjauta ir atjauta sau? Kuo skiriasi nuo užuojautos, gailesčio ar savigailos? Kaip susiję atjauta, savivertė ir pasitikėjimas savimi? Kaip atjauta ir atjauta sau gali padėti įvairiais gyvenimo atvejais, tame tarpe labai sunkiais? Kaip atjauta gali padėti psichoterapinio augimo kelyje? Kaip ugdyti ir praktikuoti atjautą sau ir kitiems, net kai tai būna sunku? Kodėl kartais bijome jausti atjautą sau ar kitiems? Skaitykite kitus straipsnius temoje: Dvasingumas Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras













