Gerumo praktika gruodžio mėnesiui | Kiekvieną mėnesi tarptautinė organizacija „Action for Happiness”, kurios atstovė Lietuvoje yra „Žmogaus psichologijos instituto” bendradarbė Janina, rengia „Laimės kalendorių”, skirtą vienai iš temų. Laimės kalendoriaus kiekvienos dienos įrašai paremti įvairiomis mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) praktikomis ir remiasi tyrimais bei įrodymais grįstais mokslininkų, tyrinėjančių laimės reiškinį ir fenomeną, darbais. Laimės kalendorius UK yra platinamas didžioje dalyje mokyklų, o tarptautinę iniciatyvą „Action for Happiness” globoja Dalai Lama ir Didžiosios Britainijos jaunoji karališkoji šeima. Taippat prie renginių bei metodologijos palaikymo nuolat prisideda ir Mindfulness metodo įkūrėju vadinamas Jon Kabat-Zinn. Kviečiame šiuo „Laimės kalendoriumi” dalintis viešai, nurodant šaltinį „Žmogaus psichologijos …
Meditacija. Svarbiausi 9 gyvenimo komponentai | Dr. Julius Neverauskas pateikia labai svarbią įsisąmoninimui ir žmogaus savijautos bei prasmės gyvenime suvokimo meditaciją. Jeigu norime pakeisti ar pagerinti savo gyvenimą, pradžioje reikia jį suprasti ir atpažinti. Dr. Julius Neverauskas siūloma praktika suteikia galimybę įsisąmoninti: 9 gyvenimo komponentai, kurių pradžioje – 5 sensorinių pojūčių sukeltas patirtys: Taip pat Julius Neverauskas pirmą kartą siūlo įsisąmoninti ir laiko tėkmę, kaip itin svarbų mūsų gyvenimo komponentą. Laiko tėkmės suvokimas ir pripažinimas suteikia mums daug galimybių ne tik „susijungti“ su esamuoju laiko momentu, bet ir įprasminti jį. Pratimas skatina stabtelėti ir įsisąmoninti kas vyksta su mumis ir …
Gyd. psichoterapeutas Julius Neverauskas dalinasi dvejomis praktikomis, kaip stiprinti psichikos sveikatą ir padėti ją išsaugoti. Kasmet spalio 10 dieną švenčiame Psichikos sveikatos dieną. Ta proga pateikiame dvi meditacines praktikas, vieną praktiką rytui ir kitą praktiką vakarui. Jei šios praktikos daromos reguliariai, jos padės mums ne tik išsaugoti psichikos sveikatą, bet ir padidinti gyvenimo pilnatvės bei laimės jausmą. Tereikia jas reguliariai daryti… Pabandykite skirti laiko vieną ar kelias savaites šioms praktikoms ir įsitikinkite jų veiksmingumu. Kaip išvengti perdegimo? | Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichoterapija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Stresas mūsų gyvenime ir streso rūšys. Ką svarbu žinoti apie stresą: „gerąjį” ir „blogąjį”? Streso valdymo ir mindfulness instruktorė Janina Sabaitė Melnikovienė pasakoja apie streso „anatomiją”. Stresas apibūdinama kaip įtampos būsena ir procesas, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrą grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, dar vadinamus stresoriais. Stresas – neišvengiamas gyvenimo reiškinys, kuris gali paskatinti veiklumą, išradingumą ir pan. arba gali sukelti didelį nerimą, įtampą, trukdyti efektyviai bendrauti, veikti. Tačiau nuo paties žmogaus priklauso, kokį stresą (distresą ar eustresą) jam sukels išroiniai dirgikliai. Stresas – daugiareikšmė sąvoka. Paprastai mes nepastebime, kaip patiriame stresą ir atsitokėjame, kai tik pajuntame ilgalaikio …
Vandens meditacija | Šiai meditacijai kviečiame pasiruošti stiklinę vandens. Meditacijos metu lavinsime savo įgūdį atpažinti ir įsisąmoninti savo fiziologinį alkį ir sotumą geriant vandenį mažais gurkšneliais. Įsisąmoninimu grįstų intervencijų (mindfulness) mokytoja Eglė Adomavičė kviečia išbandyti vandens meditaciją. Šiandieniniame pasaulyje maitinimasis neretai nebeatlieka tik pagrindinės, t.y. organizmo papildymo maistinėmis medžiagomis, funkcijos. Neretai perteklinis maitinimasis naudojamas kaip nusiraminimo priemonė, esant stiprioms emocijoms, būdas tarsi pajausti savo kūną, trumpalaikių stimulų ir malonumo šaltinis, priemonė geriau funkcionuoti socialinėse situacijose ir atliekantis dar daug kitų funkcijų… Pilnaprotavimas (dėmesingas įsisąmoninimas) valgyme – tai psichoterapinis metodas, galintis padėti užmegzti sveikesnį/geranoriškesnį santykį su savo kūnu, įsisąmoninti savo alkį/sotumą, …
Kaip galima mokytis tvarkytis su savo emocijomis? Vienas ir efektyviausių būdų – įsisamoninti jas. Emocijų meditacija valgymui: Mindfulness praktika. Šiandieniniame pasaulyje maitinimasis neretai nebeatlieka tik pagrindinės, t.y. organizmo papildymo maistinėmis medžiagomis, funkcijos. Neretai perteklinis maitinimasis naudojamas kaip nusiraminimo priemonė, esant stiprioms emocijoms, būdas tarsi pajausti savo kūną, trumpalaikių stimulų ir malonumo šaltinis, priemonė geriau funkcionuoti socialinėse situacijose ir atliekantis dar daug kitų funkcijų… Pilnaprotavimas (dėmesingas įsisąmoninimas) valgyme – tai psichoterapinis metodas, galintis padėti užmegzti sveikesnį/geranoriškesnį santykį su savo kūnu, įsisąmoninti savo alkį/sotumą, įsisąmoninti mintis, emocijas, impulsus veikti bei tikruosius poreikius kilus troškimui valgyti ir juos tenkinti mums ir mūsų kūnui …
Vaizdo įraše pateikta pozityvioje ir įsisąmoninimo psichologijoje bei atjauta grįstoje terapijoje naudojama technika – atleidimo meditacija. Ši, dr. Juliaus Neverausko įrašyta technika, skirta sumažinti pažeidimo, skriaudos ir aukos jausmų pasekmes žmonėms, turintiems sunkių ir negatyvių patirčių įvairiuose amžiaus tarpsniuose. Reguliariai kartojant ši praktika labai padeda sustiprinti savivertės ir pasitikėjimo savimi jausmą bei padidinti psichologinį atsparumą. Meditaciją geriausia praktikuoti reguliariai – kasdien 10–20 min. ir ilgiau. Atleidimas – didžiulis darbas su savimi, atsiperkantis su kaupu. Atleidimas pirmiausiai reikalingas mums patiems, nes kai nustojame nešiotis nuoskaudas, pyktį, mes nustojame gyventi praeities prisiminimuose ir galime kokybiškai kurti santykius. Kiti straipsniai naujienos kategorijoje Mindfulness.
„Žmogaus psichologijos institutas” didelį dėmesį skiria sąmoningo tėvystės temai ir pristato gyd. psichiatrės Gabrielės Germanavičienės vaizdo įrašą apie dėmesingo įsisąmoninimo – mindfulness tėvystėje ugdymą. Būti tėvu ar mama yra ne tik didelis džiaugsmas, tai taip pat ir didelis iššūkis, neretai sukeliantis stresą. Dėmesingas įsisąmoninimas tėvystėje (mindfulness) siūlo šį stresą įveikti mokantis tikslingai sutelkti dėmesį tiek į savo vaikus, tiek į savo pačių patirtis tėvystėje. Šiame video pristatyta, kaip tai gali padėti sudėtingose tėvystės situacijose. Knygos autorė – gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė pristato pagrindinius dėmesingo įsisąmoninimo tėvystėje principus, pasakoja, kodėl vaikai ir suaugusieji į tam tikrus dalykus reaguoja skirtingai ir, kaip …
Trumpai apie MINDFULNESS (dėmesingas įsisąmoninimas) – kas tai yra? Pateikiame glaustą informaciją apie pagrindines dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) programas. Apie aktualius renginius ir mindfulness mokymus, kursus rasite skiltyje Renkamos grupės Dėmesingo įsisąmoninimo (angl. „mindfulness”) metodo esmė – valingas dėmesio sutelkimas į norimą objektą, suvokiant realybę tokią, kokia ji iš tiesų yra. Kaip budistinių religinių praktikų sudedamoji dalis šis metodas žinomas jau kelis tūkstančius metų, o dabar jis jau moksliškai pagrįstas ir sėkmingai taikomas psichologijoje, siekiant susidoroti su stresu, gydant depresiją, nerimo bei valgymo sutrikimus, priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų, padeda esant lėtiniam skausmui, net onkologinių ligų atveju. Dėmesingo įsisąmoninimo praktika vis …









