Kas yra bendravimas ir kaip išreikšti savo poreikius bendraujant su kitais žmonėmis? Dr. Julius Neverauskas pateikia labai efektyvų būdą išsakyti savo poreikius kitiems žmonėms naudojant bendradarbiavimu, atjauta grįsta nesmurtine kalba. Pateikiami 4 žingsniai, kaip galime vesti dialogą su kitu žmogumi apie savo ir jo poreikius bei jų patenkinimą. Pateikiama metodika labai tinka ir yra labai veiksminga tiek konfliktinėse ir sunkiose bendravimo situacijose, tiek kasdienybėje. ***** Bendravimas – tai viena pagrindinių žmogaus vertybių ir neatsiejama mūsų santykių dalis. Kaip sakė dar Aristotelis, žmogus – sociali būtybė. Mes esame priversti bendrauti nuolatos, esame kitų asmenų apsuptyje. Viena iš sėkmingo bendravimo prielaidų – …
Asertyvumas (tvirtabūdiškumas): kaip ugdyti? Labai trumpai asertyvumą galėtumėm apibūdinti, kaip pasitikėjimą savimi, gebėjimą išreikšti savo poziciją ir pasakyti “ne”, kaip mandagų atkaklumą. Asertyvumas. Kas tai? Asertyvumas, lietuviškai galime vadinti TVIRTABŪDIŠKUMU – tai pozityvus, mandagus, bet kartu ir atkaklus elgesys, žmogaus sugebėjimas elgtis pasitikint savimi ir kartu geranoriškai, sugebėjimas konstruktyviai ginti savo teises, kartu rodant pagarbą kitiems, tuo pat metu prisiimti atsakomybę dėl savo paties elgesio. Tai funkcionalus, tarpinis variantas tarp agresyvaus elgesio (dominavimas, reikalavimas laikytis mūsų nuomonės, neatsižvelgimas į kitų interesus) ir pasiduodančio, pasyvaus elgesio (paklusimas kitų žmonių sprendimams, konfliktų vengimas, nepakovojimas dėl savo teisių, situacijos kontrolės atsisakymas). Dr. Julius …
Streso valdymas ir jam skirta kvėpavimo ir vizualizacijos praktika Gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas pristato savo modifikuotą praktiką, skirtą nerimo ir streso valdymui. Ši praktika susideda iš meditacinių, relaksacinių ir vaizduote sustiprinto kvėpavimo pratimų. Praktika įrašyta 2020-ųjų pirmojo karantino metu ir svarbi bei aktuali ypatingai 2020 – 2021 metų sandūroje, kai susiduriame su naujais iššūkiais, apribojimais. Psichologai ir psichoterapeutai stebi išaugusį streso ir nerimo dėl artimiausios ateities, dėl giminaičių lygį. Yra įrodyta, jog panašaus pobūdžio praktikos, daromos reguliariai, gali ženkliai pagerinti emocinę savijautą, mažinti depresyvias nuotaikas, leidžia susitelkti į tai, kas prasminga ir svarbu. Julius Neverauskas: Lai mūsų neapleidžia sveikata, …
Pristatome pokalbį, vykusį „Žmogaus psichologijos instituto” studijoje „Kūno pojūčiai psichoterapijos požiūriu”. Apie rūpestį savo kūnu, kaip fizine buveine, diskutuoja gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir mindfulness mokytoja bei fizinių užsiėmimų praktikė Inga Simaitienė. Šiuolaikinė psichoterapija ir ypatingai mindfulness -įsisąmoninimu grįsta psichologija – itin didelį dėmesį skiria kūno potyriams: kaip tam tikros psichologinės problemos pasireiškia per kūno pojūčius, kaip patirdami ne itin malonius fizinius jutimus, pvz. skausmą, galime gyventi lengviau ir išbūti kasdienoje mažindami kentėjimą. Medicinos mokslas jau turi didelės patirties atpažįstant, kaip ilgalaikio streso pasekmės pasireiškia per kardiologinės, virškinamojo, neurologinės ir pan. žmogaus fizinės sveikatos sistemų sutrikimus. Diskusijos dalyviai taip …
Šis laikas, kai aplink karantinas, raginama izoliuotis ir tvyro valdomo chaoso atmosfera, priverčia daugelį iš naujo apsvarstyti daugelį sąvokų, taip pat ir asmeninę „laimės“ sampratą ir iš naujo įvertinti kas yra laimė ir ką reiškia būti laimingu? Tiek psichologai, tiek žmogaus smegenis tyrinėjantys neuromokslininkai ar skirtingų dvasinių judėjimų atstovai pažymi, jog laimės įpročių ugdymas ir puoselėjimas yra itin glaudžiai susijęs bei remiasi įsisąmoninimo psichologijos (angl. mindfulness) pagrindais. Straipsnyje, skirtamae tarptautinei Laimės dienai, kalbinami medicinos mokslų daktaras, gydytojas psichoterapeutas Julius Neverauskas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos ir Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas, ir Giedrė Žalytė, psichologė psichoterapeutė, Lietuvos kognityvinės …
Meditacija. Svarbiausi 9 gyvenimo komponentai | Dr. Julius Neverauskas pateikia labai svarbią įsisąmoninimui ir žmogaus savijautos bei prasmės gyvenime suvokimo meditaciją. Jeigu norime pakeisti ar pagerinti savo gyvenimą, pradžioje reikia jį suprasti ir atpažinti. Dr. Julius Neverauskas siūloma praktika suteikia galimybę įsisąmoninti: 9 gyvenimo komponentai, kurių pradžioje – 5 sensorinių pojūčių sukeltas patirtys: Taip pat Julius Neverauskas pirmą kartą siūlo įsisąmoninti ir laiko tėkmę, kaip itin svarbų mūsų gyvenimo komponentą. Laiko tėkmės suvokimas ir pripažinimas suteikia mums daug galimybių ne tik „susijungti“ su esamuoju laiko momentu, bet ir įprasminti jį. Pratimas skatina stabtelėti ir įsisąmoninti kas vyksta su mumis ir …
Konfliktai organizacijose | Darbe, kur žmonės praleidžia mažų mažiausiai 8, o kartais ir daugiau valandų per dieną, dažnai kyla daug nesusipratimų, konfliktų ir iššūkių. Ką daryti su konfliktais darbe ir kaip organizacijose palaikyti gerą psichologinę sveikatą? Diskusijoje, kurioje dalyvavo gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir komunikacijos konsultantė bei organizacijų koučingo (workplace coaching) specialistė Janina Sabaitė Melnikovienė, buvo aptariamos temos apie konfliktus, sąmoningumą bendraujant kolektyve ir pan. Dr. Julius Neverauskas: „Konfliktų sprendimas ir konfliktų prevencija – vadovų darbas.” – Nusileisti negalima pykti – kur dėti kablelį? – Ar vadovas visada teisus ir ką daryti, jei apima pyktis? – Ar įmanoma išvengti …
Kas yra emocija? Kaip jas atpažinti, valdyti ir kaip su jomis susidraugauti? Mes dažnai vengiame emocijų ir neretai galvojame, jog emocijų išreiškimas yra silpnumo ženklas. Tačiau žmogaus gyvenimas neįsivaizduojamas be emocijų. Emocijos gimsta ir apdorojamos smegenų limbinėje sistemoje Emocijos mums duotos tam, kad galėtume išgyventi ir apsiginti… Kas yra emocija? Emocija – tai sudėtinga reakcija, kuria žmogus stengiasi naudoti tvarkantis su asmeniškai svarbiu dalyku ar įvykiu. Emocijas sudaro: Emocijos susiformuoja per tam tikrą laiką: nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Jas galima skirti nuo jausmų (pastovesnių už emocijas, subjektyvių reakcijų į reiškinius ar situacijas ir santykių su daiktais ir reiškiniais …
Šiame vaizdo įraše „Žmogaus psichologijos instituto” įkūrėjas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas dr. Julius Neverauskas pasakoja apie kognityvinę elgesio terapiją (KET). Sužinosite, kodėl ši psichoterapijos kryptis šiandien dienai visame pasaulyje pripažįstama kaip veiksmingiausia gydanti terapija; kaip ji vykdoma ir iš kokių etapų susideda. Žiūrėjimo laikas 12.54 min Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichoterapija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Vaizdo įraše pateikta pozityvioje ir įsisąmoninimo psichologijoje bei atjauta grįstoje terapijoje naudojama technika – atleidimo meditacija. Ši, dr. Juliaus Neverausko įrašyta technika, skirta sumažinti pažeidimo, skriaudos ir aukos jausmų pasekmes žmonėms, turintiems sunkių ir negatyvių patirčių įvairiuose amžiaus tarpsniuose. Reguliariai kartojant ši praktika labai padeda sustiprinti savivertės ir pasitikėjimo savimi jausmą bei padidinti psichologinį atsparumą. Meditaciją geriausia praktikuoti reguliariai – kasdien 10–20 min. ir ilgiau. Atleidimas – didžiulis darbas su savimi, atsiperkantis su kaupu. Atleidimas pirmiausiai reikalingas mums patiems, nes kai nustojame nešiotis nuoskaudas, pyktį, mes nustojame gyventi praeities prisiminimuose ir galime kokybiškai kurti santykius. Kiti straipsniai naujienos kategorijoje Mindfulness.
7 žingsniai konstruktyvių konfliktų link | Konfliktas – tai dviejų pusių priešiškumo būsena, kylanti iš nesugebėjimo susitarti, suderinti pozicijas. Dr. Julius Neverauskas išsamiai paaiškina, kokių konstruktyvių veiksmų galime imtis bendraudami su žmogumi, kuris pasirengęs konfliktui su mumis. Šie 7 veiksmai gali padėti išspręsti daugumą konfliktinių situacijų. Kiti straipsniai temoje: Verslas ir organizacijos.
Autogeninė treniruotė vienu ypu (Juliaus Neverausko modifikacija). Dr. Julius Neverauskas pateikė modifikuotą autogeninės treniruotės variantą. Klasikinėje versijoje kiekvieno iš 6 pratimų mokoma paeiliui, o šioje modifikacijoje siūloma visus 6 pratimus daryti vienu ypu pradedant nuo ilgesnės motyvuojančios savitaigos formulės „Aš labai noriu…“ ir trumpinant po vieną žodį iki trumpų tikslinių formulių. Reguliariai darant, autogeninė treniruotė padeda nurimti, padėti sureguliuoti ir sustiprinti autonominės nervų sistemos veiklą, vidaus organų nervinę reguliaciją, emocinę savireguliaciją. Taip pat autogeninė treniruotė gali pagerinti gebėjimą sutelkti dėmesį, atsipalaiduoti ir padidinti psichologinį atsparumą. Žiūrėjimo trukmė 14:30 min. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Sveikata













