Dėmesingas valgymas, angl. mindful eating – kas tai? Pilnaprotaujantis valgymas – kai mes visą savo dėmesį sutelkiame į maitinimosi procesą; t.y. maitinimosi proceso metu kiek išeina stebime, įsisąmoniname savo organizmo poreikius (fiziologinį alkį/sotumą), emocinę būseną, mintis, kylančius impulsus, maisto keliamus sensorinius pojūčius ir kitas kylančias valgymo metu patirtis atsisakydami automatizmo (pavyzdžiui, skuboto, neįsisąmoninto valgymo ar užkandžiavimo, valgymo vengiant darbų, kilus konfliktui, siekiant malonumo ir pan.). Kokia gali būti pilnaprotaujančio valgymo teikiama nauda? Kaip galime pradėti taikyti pilnaprotavimo įgūdžius valgant PRAKTIŠKAI? Keletas pasiūlymų: ______________________________________________________________ Kviečiu kartu pilnaprotaujančiai, dėmesingai pavalgyti: https://youtu.be/SN7IjteF66M p.s., jei nesame tikri, ar mūsų alkis yra fiziologinis, ar emocinis, …
Altruistiškas rugpjūtis. „Laimės kalendorius”: Kaip pasitikti vidurvasarį skleidžiant altruizmą aplink save? Altruizmas yra gyvybiškai svarbus, kad žmonija išliktų ir klestėtų. Kiekvieną mūsų gyvenimą palaiko daugybė kitų žmonių malonių poelgių. Tačiau šiandieniniame pasaulyje tiek daug verčia mus galvoti tik apie save – ir mes dažnai pamirštame laimę, kurią suteikia rūpinimasis kitais. Mes norime tai pakeisti. Rugpjūčio mėnesį, kartu su „Action for Happiness” prašome visų atlikti vieną malonų veiksmą per dieną. Sukurkime gerumo bangą, kad pasklistų po pasaulį. PARSISIŲSTI PDF FAILĄ: Laimės kalendorius rugpjūtį Šį kalendorių Lietuvoje padeda išversti ir geranoriškai bei neatlygintinai dalinasi “Action for happiness”. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Laimės kalendorius …
Kaip kovoti su emociniu valgymu? Emocinis valgymas šiuo metu itin aktuali tema, sutraukianti didelį dėmesį ir begalės klausimų. Vienas svarbiausių ir esminių elementų, ką svarbu žinoti tai, kad emocinis valgymas iš tikrųjų atlieka ne maitinimo tikslą, bet duoda psichologinį efektą – nusiraminimą maistu. Ir būtent dėl to kyla labai daug sunkumų, nes užsisuka ydingas tvarkymosi su savo emocijomis ratas. Maitinimosi tikslas „Žmogaus psichologijos instituto“ transliacijose psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir įsisąmoninto valgymo mokytoja Eglė Adomavičė detaliai analizuoja emocinio valgymo reiškinį ir priežastis. Maitinimosi tikslas yra naudoti maistą kūno ląstelių pamaitinimui, aprūpinti organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Deja, maitinimasis neretai nebeatlieka tik …
Mindfulness nauda sveikatai nuolat patvirtinima naujausiais moksliniais tyrimais. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Mindfulness (dėmesingas įsisąmoninimas) slopina smegenų reakcijas į gąsdinančius stimulus, didina jautrumą malonumui ir mažina uždegimines reakcijas. Multidisciplininė Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų komanda ištyrė kaip ilgalaikis mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) praktikavimas veikia smegenis ir imuninę sistemą. Naudodami neuromokslo technologijas, mokslininkai ištyrė, kokie neurobiologiniai mechanizmai lemia pozityvų Mindfulness poveikį sveikatai. Tyrimas publikuojamas kovo mėnesio Psychoendocrinology moksliniame žurnale. Neurobiologiniai veiksniai Teigiamas mindfulness praktikų poveikis psichinei sveikatai yra plačiai dokumentuotas: mindfulness gerina nuotaiką, mažina stresą bei depresijos simptomus. Taip pat yra žinoma, kad mindfulness užsiėmimai slopina uždegimines organizmo reakcijas. Uždegiminė reakcija yra imuninės …
Psichologinio atsparumo ugdymas | Šis mėnuo – 2021-ųjų liepa – skirta atsigręžimui į mūsų stiprybes ir atsparumo ugdymą. Kiekvienas žmogus gyvenime patiria daug streso, netekčių ar trauminių patirčių. Tačiau tai, kaip mes įveikiame gyvenimo sunkumus, turi itin didelę įtaką mūsų gerovei: tiek psichologinei sveikatai, tiek fizinei būklei. Laba dažnai mes negalime pasirinkti aplinkybių ar įvykių, kurie mums nutinka, bet galime ugdyti tinkamą požiūrį į tai, kas su mumis vyksta. Tokio požiūrio praktikavimas nėra labai lengvas, o kartais ir nepatogus ar reikalaujantis papildomų pastangų, tačiau kaip ir raumens treniravimas ar naujų įgūdžių taikymas savo kasdienybėje, išbūnant diskomforte, gali padėti išmokti būti atsparesniais. …
Apie kūną galima kalbėti daug ir ilgai. Kūnas – sudėtinė mūsų gyvenimo dalis, kartu su mintimis, emocijomis, impulsais veikti ir elgsena. Per kūno pojūčius mes patiriame pajaučiame kvapą, skonį, girdime garsus, matome vaizdus, liečiame kitus. Kūno mechanika leidžia mums persikelti iš vietos vietos į kitą ir padeda mums palaikyti tinkamą balansą bei aktyvumą. Kūnas – tai mūsų vieninteliai namai, todėl verta skirti pakankamai dėmesio ir dėti nuoseklias pastangas tinkamos fizinės formos palaikymui bei kūno pojūčių atpažinimui. Kviečiame išbandyti ir praktikuoti dėmesingus judesius. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Mindfulness Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras Daugiau vaizdo įrašų apie kūno praktikas „Žmogaus …
Gyvenimo džiaugsmas telydi kiekvieną birželio mėnesio dieną. Maži mūsų veiksmai, daromi kasdien, gali suteikti žymiai daugiau prasmės, laimės ir džiaugsmo nei mūsų lūkeščiai dėl didelių projektų, pirkinių ar kitų grandiozinių planų. laimes_kalendorius2021birzelis O jei pabandymėm ir išmoktumėm kasdien patirti bent po krislelį džiaugsmo? O jei pakviestumėm save eiti dar toliau – ir džiaugsminga akimirka apdovanoti greta esantį žmogų: savo artimąjį, kolegą, giminaitį, draugą, o gal naminš gyvūną? Ar galite leisti sau priimti iššūkį – visas ateinančias 30 dienų DŽIAUGTIS? T.y. surasti kiekvienoje dienoje džiaugsmo šaltinius – akimirkas, dėl kurių galite pasidžiaugti, už ką ir kam esate dėkingas, kas kuria jūsų …
Prasmė kasdienybėje | Kai patiriame sunkumų ir iššūkių savo gyvenime, labai svarbu atsigręžti į savo vertybes, į tai, kas prasminga. Taip galime susikurti tokį gyvenimą, kuris, nepaisant problemų, teiks mums prasmės, laimės ir bus itin vertingas. Gyvenimas bus įdomus ir prasmingas tiek, kiek kiekvienas mūsų asmeniškai sugebėsime prisiimti atsakomybę spręsdami svarbiausias aplink mus susikaupusias problemas. (Rusų poetas Joseph Brodsky) Mes kiekvienas galime pasirinkti, į ką kreipiame savo dėmesį, kam norime skirti savo laiką, kokius kasdienos pasirinkimus mes darome. Mums nebūtina gelbėti viso pasaulio ir rūpintis tolima ateitimi, tačiau galime bent ŠIANDIEN gyventi sąmoningiau. Žmogus miršta svetima mirtimi – iš baimės, kad nereiktų …
Aktyvumas ir judėjimas. Dėmesį skirkime balandžio mėn. Kūnas – tai vieninteliai mūsų namai, kuriuose gyvena mūsų protas, siela. Kūnas – tai instrumentas, „mašina”, kuri gali padėti jaustis geriau ir nuo kurios būsenos gali keistis ir emocijos bei mintys. Ir tam nebūtina bėgti maratoną ar vaikščioti dešimtys kilometrų, užtenka ir paprastų aktyvesnių veiklų, jas įsisąmoninant. PARSISIŲSTI FAILĄ Kalendorių kiekvieną mėnesį rengia „Action for Happiness” (UK) iniciatyva, „Laimės kalendoriaus” oficialūs atstovai ir ambasadoriai Lietuvoje „Laimės mokykla” ir „Žmogaus psichologijos institutas”. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Laimės kalendorius
Psichologinė įtampa, nuovargis ir perdegimas: kaip suprasti šias savijautos apraiškas? Autorė: Rūta Mazilauskaitė Psichologinė įtampa ir stresas Ar jau pasitikrinote, kiek įkrauta telefono baterija? Tai darote dabar? O vakar? Ar pasitikrinsite rytoj? Tikėtina, kad tikrai taip. Juk nesinori praleisti svarbaus skambučio, ar negalėti susisiekti su šeimos nariais, draugais. Rūpinamės savo mobiliaisiais įrenginiais, tačiau ar kasdien pakankamai įsivertiname asmeninį sveikatos, energijos lygį? Psichikos sveikata apima platų emocijų, minčių ir elgesio spektrą. Pasižymėdami gera psichikos sveikata ir psichologiniu atsparumu, žmonės geriau toleruoja stresą, prisitaiko prie pokyčių, džiaugiasi santykiais ir pasiekimais darbe taip skirtingose gyvenimo srityse pilnavertiškai atlikdami savo socialinius vaidmenis. Kita vertus, …
Kaip suprasti savo emocinį nuovargį? Kaip neperdegti ir pasirūpinti savimi? Kaip susiformuoja emocinio nuovargio būsena? Kada tai kelia sunkumus? Ir kodėl poilsis nevisada padeda? Kaip atpažinti pirmuosius emocinio nuovargio simptomus? Kokie geriausi būdai padėti sau? Kas yra psichologinis ir profesinis perdegimas? Kaip jį atpažinti, kokie jo simptomai ir eiga? Kaip padėti sau „neįkristi” arba greičiau išeiti iš tokios būsenos? Apie visa tai – vaizdo įrašas iš tiesioginės „Žmogaus psichologijos instituto” transliacijos su lektoriais: dr. Juliumi Neverausku ir Janina Sabaite Melnikoviene Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Atjauta šiuolaikinėje psichoterapijoje ir kaip ją taikyti praktiškai? Tiesioginės FB transliacijos su psichoterapeutais Giedre Žalyte ir Juliumi Neverausku įrašas. Kas yra atjauta ir atjauta sau? Kuo skiriasi nuo užuojautos, gailesčio ar savigailos? Kaip susiję atjauta, savivertė ir pasitikėjimas savimi? Kaip atjauta ir atjauta sau gali padėti įvairiais gyvenimo atvejais, tame tarpe labai sunkiais? Kaip atjauta gali padėti psichoterapinio augimo kelyje? Kaip ugdyti ir praktikuoti atjautą sau ir kitiems, net kai tai būna sunku? Kodėl kartais bijome jausti atjautą sau ar kitiems? Skaitykite kitus straipsnius temoje: Dvasingumas Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras












