„Kas įpykęs švelnus, tas žymiai protingesnis.“ – Plautas. Kodėl žmonės pyksta? Pyktis yra labai dažna emocija – žmogus vidutiniškai per dieną supyksta apie 15-a kartų. Pyksta visi nepriklausomai nuo lyties, išsilavinimo, intelekto ar amžiaus. Pykstame ir mes, todėl yra labai svarbu – ar mes kenčiame dėl savo pykčio, ar mokame juo naudotis. Pyktis ir jo sinonimai Šiame straipsnyje kalbėdamas apie pyktį turiu omeny visą spektrą emocijų nuo sudirgimo, susierzinimo, pasyvios agresijos iki rūstumo, įtūžio, stipraus pykčio priepuolių. Pyktis yra viena iš daugelio emocijų, kuri taip pat kaip ir kitos emocijos turi savo prasmę. Emocijos padeda lengvai įvertinti situaciją, apdoroti didelį …
Ar būna taip, jog žinote, kad reikia mokytis, kad artėja svarbūs atsiskaitymai ar egzaminai, bet vien pagalvojus apie tai kyla didžiausias pasipriešinimas ir atrodo net nesinori į knygas pažiūrėti? Tad kaip mokytis, kai nesinori mokytis?.. Tuomet atsiranda visokiausių “nenumatytų” darbų: net nepajuntame, kaip vėl žiūrime į telefoną, skaitome naujienas ar komentarus, ar pagaunam save žiūrint jau nežinia kelintą Netflix serialo dalį. Taip nejučia praeina valanda, dvi, jau ir vakaras ateina. Darbai kaupiasi, nerimas didėja. “Neturiu motyvacijos mokytis” – tai dažnai frazė, kurią tenka išgirsti iš moksleivių ir studentų. Tad ką daryti, jeigu puikiai žinome, kad mokytis reikia, bet nesinori? Veiksmas …
Vaikystės traumos ir jų pėdsakai suaugusiojo gyvenime: santykių problemos, priklausomybės, žema savivertė. Kiekvienas vaikystėje muštas žmogus neatsparus baimei, ir kiekvienas, vaikystėje nepatyręs meilės, jos ilgisi, dažniausiai visą gyvenimą. Alice Miller Vaikystės traumos: Neigiamos praeities patirtys Labai dažnai psichoterapeuto kabinete klientas, pradėdamas kalbėti apie aukštą nerimo lygį, perdegimą, perfekcionizmą, nepasitikėjimą savimi, nuolatinį nerimavimą, santykių problemas, priklausomybes, negebėjimą valdyti ir reguliuoti savo emocijų, nuolat jaučiamus gėdos, kaltės, vienišumo jausmus ilgainiui suvokia, jog visa tai atėjo iš vaikystės patirčių. Fizinis smurtas, patirtas emocinis apleistumas, traumuojantys išgyvenimai, fizinis smurtas – visa tai palieka ryškius pėdsakus ir gali daryti didelę įtaką jau suaugusiojo gyvenimui, būti …
Daugybė žmonių jaučia baimę, kuri juos stipriai apriboja gyvenime, ir nežino, kad yra efektyvių, inovatyvių galimybių toms baimėms įveikti. Baimė – natūrali ir reikalinga reakcija, kuri padeda išgyventi pavojingose situacijose. Jeigu atsistotume ant aukšto pastato stogo krašto, daugumai kiltų nerimas ar baimė – imtų stipriau plakti širdis, pradėtume intensyviau kvėpuoti, galbūt išpiltų prakaitas, įsitemptų raumenys. Tai yra natūrali organizmo reakcija, kuri leidžia mums suprasti, kad situacija yra pavojinga ir skatina mus atsitraukti nuo krašto. Taigi, bijoti yra natūralu ir reikalinga. Tačiau baimė kartais pradeda trukdyti kasdieniam funkcionavimui ir tai tampa fobija. Jeigu asmuo tam tikrose situacijose patiria itin stiprią, nevaldomą …
Psichologinė įtampa, nuovargis ir perdegimas: kaip suprasti šias savijautos apraiškas? Autorė: Rūta Mazilauskaitė Psichologinė įtampa ir stresas Ar jau pasitikrinote, kiek įkrauta telefono baterija? Tai darote dabar? O vakar? Ar pasitikrinsite rytoj? Tikėtina, kad tikrai taip. Juk nesinori praleisti svarbaus skambučio, ar negalėti susisiekti su šeimos nariais, draugais. Rūpinamės savo mobiliaisiais įrenginiais, tačiau ar kasdien pakankamai įsivertiname asmeninį sveikatos, energijos lygį? Psichikos sveikata apima platų emocijų, minčių ir elgesio spektrą. Pasižymėdami gera psichikos sveikata ir psichologiniu atsparumu, žmonės geriau toleruoja stresą, prisitaiko prie pokyčių, džiaugiasi santykiais ir pasiekimais darbe taip skirtingose gyvenimo srityse pilnavertiškai atlikdami savo socialinius vaidmenis. Kita vertus, …
Atjauta šiuolaikinėje psichoterapijoje ir kaip ją taikyti praktiškai? Tiesioginės FB transliacijos su psichoterapeutais Giedre Žalyte ir Juliumi Neverausku įrašas. Kas yra atjauta ir atjauta sau? Kuo skiriasi nuo užuojautos, gailesčio ar savigailos? Kaip susiję atjauta, savivertė ir pasitikėjimas savimi? Kaip atjauta ir atjauta sau gali padėti įvairiais gyvenimo atvejais, tame tarpe labai sunkiais? Kaip atjauta gali padėti psichoterapinio augimo kelyje? Kaip ugdyti ir praktikuoti atjautą sau ir kitiems, net kai tai būna sunku? Kodėl kartais bijome jausti atjautą sau ar kitiems? Skaitykite kitus straipsnius temoje: Dvasingumas Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Gyd. psichoterapeutas Julius Neverauskas dalinasi dvejomis praktikomis, kaip stiprinti psichikos sveikatą ir padėti ją išsaugoti. Kasmet spalio 10 dieną švenčiame Psichikos sveikatos dieną. Ta proga pateikiame dvi meditacines praktikas, vieną praktiką rytui ir kitą praktiką vakarui. Jei šios praktikos daromos reguliariai, jos padės mums ne tik išsaugoti psichikos sveikatą, bet ir padidinti gyvenimo pilnatvės bei laimės jausmą. Tereikia jas reguliariai daryti… Pabandykite skirti laiko vieną ar kelias savaites šioms praktikoms ir įsitikinkite jų veiksmingumu. Kaip išvengti perdegimo? | Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichoterapija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Kas yra emocija? Kaip jas atpažinti, valdyti ir kaip su jomis susidraugauti? Mes dažnai vengiame emocijų ir neretai galvojame, jog emocijų išreiškimas yra silpnumo ženklas. Tačiau žmogaus gyvenimas neįsivaizduojamas be emocijų. Emocijos gimsta ir apdorojamos smegenų limbinėje sistemoje Emocijos mums duotos tam, kad galėtume išgyventi ir apsiginti… Kas yra emocija? Emocija – tai sudėtinga reakcija, kuria žmogus stengiasi naudoti tvarkantis su asmeniškai svarbiu dalyku ar įvykiu. Emocijas sudaro: Emocijos susiformuoja per tam tikrą laiką: nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Jas galima skirti nuo jausmų (pastovesnių už emocijas, subjektyvių reakcijų į reiškinius ar situacijas ir santykių su daiktais ir reiškiniais …
Šiame vaizdo įraše „Žmogaus psichologijos instituto” įkūrėjas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas dr. Julius Neverauskas pasakoja apie kognityvinę elgesio terapiją (KET). Sužinosite, kodėl ši psichoterapijos kryptis šiandien dienai visame pasaulyje pripažįstama kaip veiksmingiausia gydanti terapija; kaip ji vykdoma ir iš kokių etapų susideda. Žiūrėjimo laikas 12.54 min Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichoterapija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras










