Dėmesingas valgymas, angl. mindful eating – kas tai? Pilnaprotaujantis valgymas – kai mes visą savo dėmesį sutelkiame į maitinimosi procesą; t.y. maitinimosi proceso metu kiek išeina stebime, įsisąmoniname savo organizmo poreikius (fiziologinį alkį/sotumą), emocinę būseną, mintis, kylančius impulsus, maisto keliamus sensorinius pojūčius ir kitas kylančias valgymo metu patirtis atsisakydami automatizmo (pavyzdžiui, skuboto, neįsisąmoninto valgymo ar užkandžiavimo, valgymo vengiant darbų, kilus konfliktui, siekiant malonumo ir pan.). Kokia gali būti pilnaprotaujančio valgymo teikiama nauda? Kaip galime pradėti taikyti pilnaprotavimo įgūdžius valgant PRAKTIŠKAI? Keletas pasiūlymų: ______________________________________________________________ Kviečiu kartu pilnaprotaujančiai, dėmesingai pavalgyti: https://youtu.be/SN7IjteF66M p.s., jei nesame tikri, ar mūsų alkis yra fiziologinis, ar emocinis, …
Kaip kovoti su emociniu valgymu? Emocinis valgymas šiuo metu itin aktuali tema, sutraukianti didelį dėmesį ir begalės klausimų. Vienas svarbiausių ir esminių elementų, ką svarbu žinoti tai, kad emocinis valgymas iš tikrųjų atlieka ne maitinimo tikslą, bet duoda psichologinį efektą – nusiraminimą maistu. Ir būtent dėl to kyla labai daug sunkumų, nes užsisuka ydingas tvarkymosi su savo emocijomis ratas. Maitinimosi tikslas „Žmogaus psichologijos instituto“ transliacijose psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir įsisąmoninto valgymo mokytoja Eglė Adomavičė detaliai analizuoja emocinio valgymo reiškinį ir priežastis. Maitinimosi tikslas yra naudoti maistą kūno ląstelių pamaitinimui, aprūpinti organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Deja, maitinimasis neretai nebeatlieka tik …
Apie kūną galima kalbėti daug ir ilgai. Kūnas – sudėtinė mūsų gyvenimo dalis, kartu su mintimis, emocijomis, impulsais veikti ir elgsena. Per kūno pojūčius mes patiriame pajaučiame kvapą, skonį, girdime garsus, matome vaizdus, liečiame kitus. Kūno mechanika leidžia mums persikelti iš vietos vietos į kitą ir padeda mums palaikyti tinkamą balansą bei aktyvumą. Kūnas – tai mūsų vieninteliai namai, todėl verta skirti pakankamai dėmesio ir dėti nuoseklias pastangas tinkamos fizinės formos palaikymui bei kūno pojūčių atpažinimui. Kviečiame išbandyti ir praktikuoti dėmesingus judesius. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Mindfulness Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras Daugiau vaizdo įrašų apie kūno praktikas „Žmogaus …
Ar pažįstate sergančių depresija? Tikriausiai taip, nes apie 15 procentų žmonių kuriame nors savo gyvenimo etape suserga šia klastinga liga. Jei nepažįstate, vadinasi, kažkas iš jūsų aplinkos slepia faktą, kad gydosi nuo depresijos arba vengia kreiptis į specialistus. Šias baimes lemia gajūs depresijos mitai ir šios ligos gydymą. Depresija – ne liga, tu ją išsigalvojai. Depresija yra liga kaip ir visos kitos ligos. Tai smegenų liga, kurios metu vyksta biologiniai pakitimai smegenyse (ypač smegenų neuromediatorių pakitimai). Jų atsiradimą gali paskatinti genetiniai ypatumai, persirgtos ligos, psichiką traumuojantys įvykiai, vaikystės traumos, mobingas darbe, kai kurie medikamentai ir daugybė kitų faktorių. Tu paprasčiausiai …
Nemiga, jos statistika kelia nerimą – daugiau nei pusę suaugusiųjų prisipažįsta, jog jiems trūksta miego, jog norėtų miegoti ilgiau, nesikelti naktimis, jog dieną jaučiasi apsnūdę, išsiblaškę ir neiišsimiegoję ir jiems sunku susikaupti. Tarptautiniai nemigos skaičiai, kaip pasiskirto nemigos ir miego sutrikimai pagal amžiaus grupes: Skaitykite kitus straipsnius temoje: Sveikata Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Daugybė žmonių jaučia baimę, kuri juos stipriai apriboja gyvenime, ir nežino, kad yra efektyvių, inovatyvių galimybių toms baimėms įveikti. Baimė – natūrali ir reikalinga reakcija, kuri padeda išgyventi pavojingose situacijose. Jeigu atsistotume ant aukšto pastato stogo krašto, daugumai kiltų nerimas ar baimė – imtų stipriau plakti širdis, pradėtume intensyviau kvėpuoti, galbūt išpiltų prakaitas, įsitemptų raumenys. Tai yra natūrali organizmo reakcija, kuri leidžia mums suprasti, kad situacija yra pavojinga ir skatina mus atsitraukti nuo krašto. Taigi, bijoti yra natūralu ir reikalinga. Tačiau baimė kartais pradeda trukdyti kasdieniam funkcionavimui ir tai tampa fobija. Jeigu asmuo tam tikrose situacijose patiria itin stiprią, nevaldomą …
Kas yra fobija? | Nuo senų laikų baimė ir nerimas padėjo išlikti žmonijai. Žmonės bijojo ir vengė vietų ar situacijų, kuriose patyrė pavojų savo gyvybei, nes būtent dėl to, dėl baimių ir vengimo, sėkmingiausiems ir pavyko išgyventi. Mes esame tų žmonių, kurie išgyveno savo baimių dėka, palikuonys, ir paveldėjome šias emocijas, kurios yra giliai įsirašiusios mūsų genomuose. Ir šiais laikais baimė, kaip emocija, taip pat mums padeda išlikti ar išgyventi, tačiau kartais mes bijome to, kas iš tiesų nesukelia realaus pavojaus mūsų gyvybei. Būtent taip trumpai galima apibrėžti tai, kas ir yra fobija: neracionali baimė objektų, vietų ar situacijų, kurios …
Kaip suprasti savo emocinį nuovargį? Kaip neperdegti ir pasirūpinti savimi? Kaip susiformuoja emocinio nuovargio būsena? Kada tai kelia sunkumus? Ir kodėl poilsis nevisada padeda? Kaip atpažinti pirmuosius emocinio nuovargio simptomus? Kokie geriausi būdai padėti sau? Kas yra psichologinis ir profesinis perdegimas? Kaip jį atpažinti, kokie jo simptomai ir eiga? Kaip padėti sau „neįkristi” arba greičiau išeiti iš tokios būsenos? Apie visa tai – vaizdo įrašas iš tiesioginės „Žmogaus psichologijos instituto” transliacijos su lektoriais: dr. Juliumi Neverausku ir Janina Sabaite Melnikoviene Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Kuksando – tai darni, prieš beveik dešimt tūkstančių metų Korėjoje sukurta sveikatinimosi ir žmogaus galimybių vystymo sistema, kuri į darnią visumą apjungia fizinius pratimus, kvėpavimo meditaciją, akupresūrą (arba taškinį masažą). Praktikuodami žmonės pajunta, kaip traukiasi nuovargis, stresas, nemiga, įvairūs skausmai, pagerėja virškinimas, nurimsta protas ir emocijos, padidėja bendras gyvybingumas, kūnas pasidaro lankstus ir ištvermingas. Kas yra kuksando? Pradėti praktikuoti galima bet kuriame amžiuje. Praktika tinkama bet kokio fizinio pasirengimo žmogui, tiek vyrams, tiek moterims. Kuksando nėra religinė sistema, todėl tinkama bet kurio tikėjimo žmogui. Tai yra labai sistemiškas ir veiksmingas mokymas, kuris lavina visą žmogų ir remiasi medicinos, psichologijos bei …
Kartais emocijas suprasti nėra paprasta, tačiau ši paprasta ir aiški metodika, vadinama emocijų trikampis, gali labai padėti. Trikampio apačioje yra bazinės emocijos, kurias visi jaučiame nuo gimimo, o viršutiniuose kampuose – socialinės emocijos, kurias jausti išmokstame, bei proto sugalvoti „manevrai”, kaip apsisaugoti nuo emocijų. Norintiems šis metodas padės geriau suprasti save ir savo vidinį gyvenimą. Kiekvienam žmogui nepaprastai naudinga geriau suprasti jausmus, kad galėtų lengviau susidoroti su šiuolaikinio gyvenimo iššūkiais. Jausmų poveikio mūsų protui ir kūnui supratimas padeda užkirsti kelią nerimui ir depresijai, be to, atveria patikrintą ir moksliniais tyrimais grįstą kelią sveikimo link. Jausmai – tai neuroplastiškumo katalizatorius, leidžiantis …
Dėmesingumo metodikos valgyme. Pristato Eglė Adomavičė. Žmonės, kurie susiduria su psichologiniais valgymo sutrikimais dažnai susiduria ir su emociniu valgymu arba automatiniu reagavimu į kylančius impulsus. Kaip padaryti trumpą išminties pauzę ir, kaip adekvačiai valgant suvokti savo tikruosius poreikius – tai gali padėti mindfulness technikos, dar vadinamos pilnaprotavimo arba dėmesingo įsisąmoninimo praktikomis. Šiame vaizdo įraše praktiškai pristatomos pilnaprotavimo metodikos taikymo galimybės valgymo procese. Pateikiame ir kitas valgymo įsisąmoninimo praktikų įrašus. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Sveikata
Kuo socialinis nerimas skiriasi nuo įprasto nerimo? 10 klausimų ir atsakymų, Parengė Adomas Bieliauskas. Klausimai atpažinti socialiniam nerimui? Jei bent trumpai atpažinote save, galbūt vertėtų pasidomėti, ar neturite socialinio nerimo sutrikimo? Socialinis nerimas yra labai dažnas reiškinys įvairiose gyvenimiškose situacijose. Su juo susiduria praktiškai visi žmonės, o kai kurie dėl socialinio nerimo kenčia ypač stipriai. Visgi nors beveik visi suprantame, apie ką kalbame, dažnai kyla daug neaiškumų ir mitų susijusių su socialiniu nerimu Delfi išspausdintame straipsnyje Adomas Bieliauskas pateikia atsakymus į 10 dažniausių klausimų susijusių apie socialinį nerimą: Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/gyvenimas/psichologija/kuo-socialinis-nerimas-skiriasi-nuo-iprasto-nerimo-10-klausimu-ir-atsakymu.d?id=86175887 „Socialinis nerimas. Kaip padėti sau?” Dviejų gydytojų – psichoterapeutų žiniomis …












