Socialinis nerimas | Teiginiai, kurie padės, kai jaučiamės itin susijaudinę: Šie teiginiai išsamiai aptariami gyd. dr. Juliaus Neverausko ir gyd. Adomo Bieliausko mokymuose „Socialinis nerimas. Kaip padėti sau? Daugiau įvairių metodikų ir praktikų darbui su savimi galite sužinoti ir taikyti kasdienėje veikloje įsigydami mokymus mūsų parduotuvėje. Skaitykite kitus straipsnius temose: Nerimas Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Vaikų ir paauglių psichologija | Psichologė – psichoterapeutė Asta Jakonienė pateikia 8 svarbiausius aspektus, į kuriuos svarbu atsižvelgti ugdant vaikų psichologinį atsparumą. Vaikų ir paauglių psichologiją. Į ką atkreipti dėmesį ugdant? Kas yra psichologinis atsparumas? Atsparumas paprastai apibrėžiamas kaip gebėjimas atsigauti po nesėkmių, bei atsilaikyti prieš sunkumus. Šiuo atžvilgiu, atsparumas panašus į plūduriavimą. Kai mes plaukiame ir mus kažkas stumia po vandeniu, mūsų kūnai instinktyviai kyla atgal į paviršių. Būtent to mes ir norime, kad mūsų vaikai galėtų tai padaryti: kai kas nors juos nardina – jie vėl ir vėl iškyla į paviršių. Atsparumas labai stipriai siejasi su mūsų mąstysena. …
Kas yra multitaskinimas ir jo žala produktyvumui | Komunikacinių technologijų poveikis darbo našumui: produktyvumo iliuzija Multitaskinimas kas tai? 2021 m. kovo mėnesį Journal of Business Research pasirodęs tyrimas atskleidė, kad mūsų įsitikinimai apie technologijų nešamą naudą darbui tikriausiai nėra teisingi. Tyrimas atskleidė, kad esame linkę manyti, jog komunikacinės medijos lengvina darbo atlikimą, tačiau išties gali būti priešingai. Ar dažnai nuo darbo užduoties jus atitraukia gaunami elektroniniai laiškai ir socialinių medijų pranešimai? Plečiantis informacinėms technologijoms (IT), paralelinio bendravimo darbo metu vis daugėja, o bendravimo kanalų skaičius nuolat auga ir jie tampa vis prieinamesni: elektroniniai laiškai ir socialinių medijų pranešimai dabar mus …
Kaip pradėti sportuoti? Ar reikia prisiversti sportuoti, o galbūt geriau užsimanyti…? Fizinio aktyvumo svarba Fizinio aktyvumo svarba fizinei ir psichologinei sveikatai yra nenuginčijama, tačiau ir gydytojai ir psichologai susiduria su sunkumais skatindami savo klientus gyventi fiziškai aktyvesnį gyvenimą. Nuolat sau sakome „reikia prisiversti sportuoti“, o tai ir pasako, kad daugelio santykis su sportu nėra lengvas. Bet visgi prisiminkite paskutinį kartą, kai sportavote: ar tai darėte dėl to, kad taip buvote suplanavęs ar dėl to, kad staiga pajutote norą pajudėti? O galbūt prisidėjo abi priežastys? Motyvacija sportuoti – ilgalaikė vs trumpalaikė Tradiciškai mokslininkai buvo linkę tirti bendrą žmonių polinkį sportui ir …
Mindfulness nauda sveikatai nuolat patvirtinima naujausiais moksliniais tyrimais. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Mindfulness (dėmesingas įsisąmoninimas) slopina smegenų reakcijas į gąsdinančius stimulus, didina jautrumą malonumui ir mažina uždegimines reakcijas. Multidisciplininė Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų komanda ištyrė kaip ilgalaikis mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) praktikavimas veikia smegenis ir imuninę sistemą. Naudodami neuromokslo technologijas, mokslininkai ištyrė, kokie neurobiologiniai mechanizmai lemia pozityvų Mindfulness poveikį sveikatai. Tyrimas publikuojamas kovo mėnesio Psychoendocrinology moksliniame žurnale. Neurobiologiniai veiksniai Teigiamas mindfulness praktikų poveikis psichinei sveikatai yra plačiai dokumentuotas: mindfulness gerina nuotaiką, mažina stresą bei depresijos simptomus. Taip pat yra žinoma, kad mindfulness užsiėmimai slopina uždegimines organizmo reakcijas. Uždegiminė reakcija yra imuninės …
Depresija ir nerimas veikia Covid-19 vakcinos efektyvumą, bet paprasti gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti nuo to apsisaugoti ir įtakoti skiepų naudą. Ohio Valstijos Universiteto mokslininkų komanda apžvelgė tyrimus, rodančius, kad vakcinų efektyvumas yra sąlygojamas įvairių veiksnių, tokių kaip stresas ir depresija. Apžvalginio tyrimo išspausdinto Perspectives on Psychological Science žurnale autoriai teigia, kad šie veiksniai yra ne mažiau svarbūs ir kalbant apie Covid-19 vakcinas. Autoriai taip pat apžvelgia literatūrą, aptariančią kokių priemonių kiekvienas galime imtis, kad sumažintume šių vakcinos efektyvumą mažinančių veiksnių poveikį. Vakcinos efektyvumas priklauso ne vien nuo vakcinos savybių Vakcinų atsiradimas yra vienas didžiausių pasiekimų medicinos istorijoje: skiepų dėka žmonija …
Apie kūną galima kalbėti daug ir ilgai. Kūnas – sudėtinė mūsų gyvenimo dalis, kartu su mintimis, emocijomis, impulsais veikti ir elgsena. Per kūno pojūčius mes patiriame pajaučiame kvapą, skonį, girdime garsus, matome vaizdus, liečiame kitus. Kūno mechanika leidžia mums persikelti iš vietos vietos į kitą ir padeda mums palaikyti tinkamą balansą bei aktyvumą. Kūnas – tai mūsų vieninteliai namai, todėl verta skirti pakankamai dėmesio ir dėti nuoseklias pastangas tinkamos fizinės formos palaikymui bei kūno pojūčių atpažinimui. Kviečiame išbandyti ir praktikuoti dėmesingus judesius. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Mindfulness Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras Daugiau vaizdo įrašų apie kūno praktikas „Žmogaus …
„Kas įpykęs švelnus, tas žymiai protingesnis.“ – Plautas. Kodėl žmonės pyksta? Pyktis yra labai dažna emocija – žmogus vidutiniškai per dieną supyksta apie 15-a kartų. Pyksta visi nepriklausomai nuo lyties, išsilavinimo, intelekto ar amžiaus. Pykstame ir mes, todėl yra labai svarbu – ar mes kenčiame dėl savo pykčio, ar mokame juo naudotis. Pyktis ir jo sinonimai Šiame straipsnyje kalbėdamas apie pyktį turiu omeny visą spektrą emocijų nuo sudirgimo, susierzinimo, pasyvios agresijos iki rūstumo, įtūžio, stipraus pykčio priepuolių. Pyktis yra viena iš daugelio emocijų, kuri taip pat kaip ir kitos emocijos turi savo prasmę. Emocijos padeda lengvai įvertinti situaciją, apdoroti didelį …
Ar būna taip, jog žinote, kad reikia mokytis, kad artėja svarbūs atsiskaitymai ar egzaminai, bet vien pagalvojus apie tai kyla didžiausias pasipriešinimas ir atrodo net nesinori į knygas pažiūrėti? Tad kaip mokytis, kai nesinori mokytis?.. Tuomet atsiranda visokiausių “nenumatytų” darbų: net nepajuntame, kaip vėl žiūrime į telefoną, skaitome naujienas ar komentarus, ar pagaunam save žiūrint jau nežinia kelintą Netflix serialo dalį. Taip nejučia praeina valanda, dvi, jau ir vakaras ateina. Darbai kaupiasi, nerimas didėja. “Neturiu motyvacijos mokytis” – tai dažnai frazė, kurią tenka išgirsti iš moksleivių ir studentų. Tad ką daryti, jeigu puikiai žinome, kad mokytis reikia, bet nesinori? Veiksmas …
Vaikystės traumos ir jų pėdsakai suaugusiojo gyvenime: santykių problemos, priklausomybės, žema savivertė. Kiekvienas vaikystėje muštas žmogus neatsparus baimei, ir kiekvienas, vaikystėje nepatyręs meilės, jos ilgisi, dažniausiai visą gyvenimą. Alice Miller Vaikystės traumos: Neigiamos praeities patirtys Labai dažnai psichoterapeuto kabinete klientas, pradėdamas kalbėti apie aukštą nerimo lygį, perdegimą, perfekcionizmą, nepasitikėjimą savimi, nuolatinį nerimavimą, santykių problemas, priklausomybes, negebėjimą valdyti ir reguliuoti savo emocijų, nuolat jaučiamus gėdos, kaltės, vienišumo jausmus ilgainiui suvokia, jog visa tai atėjo iš vaikystės patirčių. Fizinis smurtas, patirtas emocinis apleistumas, traumuojantys išgyvenimai, fizinis smurtas – visa tai palieka ryškius pėdsakus ir gali daryti didelę įtaką jau suaugusiojo gyvenimui, būti …
Ar pažįstate sergančių depresija? Tikriausiai taip, nes apie 15 procentų žmonių kuriame nors savo gyvenimo etape suserga šia klastinga liga. Jei nepažįstate, vadinasi, kažkas iš jūsų aplinkos slepia faktą, kad gydosi nuo depresijos arba vengia kreiptis į specialistus. Šias baimes lemia gajūs depresijos mitai ir šios ligos gydymą. Depresija – ne liga, tu ją išsigalvojai. Depresija yra liga kaip ir visos kitos ligos. Tai smegenų liga, kurios metu vyksta biologiniai pakitimai smegenyse (ypač smegenų neuromediatorių pakitimai). Jų atsiradimą gali paskatinti genetiniai ypatumai, persirgtos ligos, psichiką traumuojantys įvykiai, vaikystės traumos, mobingas darbe, kai kurie medikamentai ir daugybė kitų faktorių. Tu paprasčiausiai …
Depresija – tai pats dažniausias psichikos sutrikimas. Depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia prislėgta nuotaika, jėgų trūkumu, interesų ir malonumo pajautimo praradimu bei įvairiais kitais simptomais (1). Kiekvienais metais depresija suserga 4,4 proc.(2)-7,1 proc. (3) žmonių. Depresija stipriai apsunkina žmogaus gyvenimą, sutrikdo kasdienį funkcionavimą, sukelia nedarbingumą ir didina mirtingumą (4). Depresija apsunkina ne tik sergančiųjų, bet ir jų artimųjų gyvenimus. Būtent artimiesiems dažnai kyla klausimai – kaip padėti depresija sergančiam artimajam? 6 depresijos požymiai Pirmiausia – tam, kad būtų galima padėti, reikia atpažinti depresiją. Depresija gali pasireikšti labai įvairias simptomais. Galite įtarti depresiją, jeigu žmogus: (5) Kartais žmonės, kurie turi …
Apie temą
Gedėjimo tyrimuose dažnai remiamės retrospektyviais vertinimais – prašome žmonių prisiminti, kaip jie jautėsi per pastarąsias savaites ar mėnesius. Tačiau tai ne visada leidžia pamatyti, kaip gedėjimas iš tiesų kinta kasdienybėje ir kaip jis susijęs su konkrečiomis aplinkybėmis – pavyzdžiui, miego kokybe, buvimu namuose ar darbe, vienumoje ar su kitais žmonėmis. Šiame pristatyme bus aptariami tyrimai, leidžiantys pažvelgti į gedėjimo patirtis „čia ir dabar“ ir geriau suprasti jų ryšį su kasdieniais kontekstais.
Apie lektorę
Dr. Justina Pociūnaitė-Ott – netekčių psichologijos tyrėja, tirianti, kaip gedėjimas atsiskleidžia žmonių kasdienybėje ir kaip jis kinta laikui bėgant. Savo darbuose ji taiko momentinio stebėjimo metodiką, leidžiančią fiksuoti patirtis jų natūralioje aplinkoje ir taip sustiprinti praktinį darbą mokslinėmis įžvalgomis. Doktorantūrą ir podoktorantūros stažuotę baigusi Vokietijoje ir Olandijoje, šiuo metu ji dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir siekia tęsti bei vystyti gedėjimo tyrimus Lietuvoje.