Psichologinė įtampa, nuovargis ir perdegimas: kaip suprasti šias savijautos apraiškas? Autorė: Rūta Mazilauskaitė Psichologinė įtampa ir stresas Ar jau pasitikrinote, kiek įkrauta telefono baterija? Tai darote dabar? O vakar? Ar pasitikrinsite rytoj? Tikėtina, kad tikrai taip. Juk nesinori praleisti svarbaus skambučio, ar negalėti susisiekti su šeimos nariais, draugais. Rūpinamės savo mobiliaisiais įrenginiais, tačiau ar kasdien pakankamai įsivertiname asmeninį sveikatos, energijos lygį? Psichikos sveikata apima platų emocijų, minčių ir elgesio spektrą. Pasižymėdami gera psichikos sveikata ir psichologiniu atsparumu, žmonės geriau toleruoja stresą, prisitaiko prie pokyčių, džiaugiasi santykiais ir pasiekimais darbe taip skirtingose gyvenimo srityse pilnavertiškai atlikdami savo socialinius vaidmenis. Kita vertus, …
Kaip suprasti savo emocinį nuovargį? Kaip neperdegti ir pasirūpinti savimi? Kaip susiformuoja emocinio nuovargio būsena? Kada tai kelia sunkumus? Ir kodėl poilsis nevisada padeda? Kaip atpažinti pirmuosius emocinio nuovargio simptomus? Kokie geriausi būdai padėti sau? Kas yra psichologinis ir profesinis perdegimas? Kaip jį atpažinti, kokie jo simptomai ir eiga? Kaip padėti sau „neįkristi” arba greičiau išeiti iš tokios būsenos? Apie visa tai – vaizdo įrašas iš tiesioginės „Žmogaus psichologijos instituto” transliacijos su lektoriais: dr. Juliumi Neverausku ir Janina Sabaite Melnikoviene Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Atjauta šiuolaikinėje psichoterapijoje ir kaip ją taikyti praktiškai? Tiesioginės FB transliacijos su psichoterapeutais Giedre Žalyte ir Juliumi Neverausku įrašas. Kas yra atjauta ir atjauta sau? Kuo skiriasi nuo užuojautos, gailesčio ar savigailos? Kaip susiję atjauta, savivertė ir pasitikėjimas savimi? Kaip atjauta ir atjauta sau gali padėti įvairiais gyvenimo atvejais, tame tarpe labai sunkiais? Kaip atjauta gali padėti psichoterapinio augimo kelyje? Kaip ugdyti ir praktikuoti atjautą sau ir kitiems, net kai tai būna sunku? Kodėl kartais bijome jausti atjautą sau ar kitiems? Skaitykite kitus straipsnius temoje: Dvasingumas Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Psichologės – psichoterapeutės Giedrės Žalytės vedama saugios vietos – vaizduotės meditacija, kuri gali padėti jaučiant stresą, nerimą, įtampą, po trauminių sutrikimų, taip pat praktikuojant atjautą. Mūsų smegenys moka labai greitai sukurti grėsmės būseną, tačiau kartais sunkiau sukuria ir išlaiko saugumo būseną, net jeigu esame saugioje aplinkoje ir jokie realūs pavojai negresia. Ši praktika gali padėti lavinti būtent saugumo jausmą, kuris gali tapti pagrindu įvairiems kitiems svarbiems dalykams – savivertės stiprinimui, geresnių santykių kūrimui ir atjautai sau bei kitiems. Mūsų vaizduotė – tarsi paukštis ir galime jam leisti laisvai skristi. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Dvasingumas Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras …
Kam žmogui reikalingos emocijos ir kokios jų funkcijos? Kiekvienas galvojame, jog žinome, kas yra emocija, kol mūsų nepaprašo pateikti jos apibrėžimą. Mokslininkai, tyrinėdami emocijas, remiasi keliomis teorijomis. Pirmoji remiasi prielaida, jog žmonėms būdingas įgimtas emocijų rinkinys ir jas jie išreiškia visi vienodai. Šia teorija besivadovaujantys tyrėjai yra linkę emocijas laikyti smegenyse įrašytais instintų evoliucijos produktais, kurie skatina mus reaguoti tam, kad išgyventumėm. Antroji teorija remiasi moksliniais įrodymais, jog emocijos yra ne universalios, bet greičiau išmoktos ir suformuotos kultūros. Psichologė ir neuromokslininkė Lisa Fieldman Barrett teigia, jog „emocijos nėra jūsų reakcijos į pasaulį; jos yra jūsų smegenų būdas suprasti prasmę.” Psichologė …
Kartais emocijas suprasti nėra paprasta, tačiau ši paprasta ir aiški metodika, vadinama emocijų trikampis, gali labai padėti. Trikampio apačioje yra bazinės emocijos, kurias visi jaučiame nuo gimimo, o viršutiniuose kampuose – socialinės emocijos, kurias jausti išmokstame, bei proto sugalvoti „manevrai”, kaip apsisaugoti nuo emocijų. Norintiems šis metodas padės geriau suprasti save ir savo vidinį gyvenimą. Kiekvienam žmogui nepaprastai naudinga geriau suprasti jausmus, kad galėtų lengviau susidoroti su šiuolaikinio gyvenimo iššūkiais. Jausmų poveikio mūsų protui ir kūnui supratimas padeda užkirsti kelią nerimui ir depresijai, be to, atveria patikrintą ir moksliniais tyrimais grįstą kelią sveikimo link. Jausmai – tai neuroplastiškumo katalizatorius, leidžiantis …
Kas yra GYVENIMO PRASMĖ? Psichoterapeutų įžvalgos Didžioji dalis skirtingose epochose gyvenančių ir dabar dirbančių filosofų, mokslininkų, psichologų sutaria, kad surasti gyvenimo prasmę – tai žmogaus (kartu žmonijos, gyvybės, visatos) egzistavimo priežastis, paskirtis, tikslas. Ir tuo pačiu, nėra vieningo atsakymo į klausimą, kas yra gyvenimo prasmė. 11 įžvalgų Gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas pateikia pagrindinius aspektus, kaip gyvenimo prasmė apibrėžiama bendražmogiškajame supratime. Gyvenimo prasmė, tai: Išsami diskusija Įdomi ir daug atsiliepimų sulaukusi dviejų psichoterapeutų: Giedrės Žalytės ir Juliaus Neverausko diskusija apie prasmę gyvenime ir prasmės problemą psichoterapijoje. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija
Meilė yra pagrindinis raktas nuo laimės vartų. (JAV poetas ir medikas Oliver Wendell Holmes) Tai vienas iš sudėtinių mūsų gyvenimo komponentų, kurie sudaro mūsų gyvenimo laimę ir prasmę, tai artimi santykiai su kitais žmonėmis. Meilė mus įkvepia. Meilė suteikia skonio ir prasmės mūsų gyvenimui. Meilė padaro mus laimingesniais. Nesėkmės ir nusivylimai meilėje mus žlugdo. Remiantis aiškinamuoju psichologijos terminų žodynu, Meilė – psichologinė, dvasinė būsena; tarpasmeninis jausmas, kuris reiškiasi tam tikrose situacijose kylančiomis ir kintančiomis susižavėjimo, džiaugsmo, baimės, nerimo, pavydo emocijomis. Viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų. Meilė turi daugybę rūšių, dar daugiau spalvų ir atspalvių. Ir be meilės ryšio, be artimo santykio, retas kuris jaučiasi gerai ir išsipildęs. Kviečiame į …
Kas yra nerimas? 5 pagrindiniai faktai, kuriuos svarbu žinoti apie nerimą Jei jaučiate nerimą dažnai, jį sunku valdyti ir jis trukdo kasdienei veiklai, labai svarbu ieškoti pagalbos. Užsitęsusios problemos gali vesti prie sveikatos sutrikimų, o kuo ilgiau delsiame, tuo vėliau užtruks daugiau laiko sunkumams išspręsti. Šiuolaikinės mokslų grįstos praktikos, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali labai palengvinti tvarkantis su nerimu. Kaip suprasti nerimą ir padėti sau, skaitykite: http://zmogausinstitutas.lt/sveikata/nerimas-trumpa-info/ 6 simptomai, kurie gali byloti apie nerimo sunkumus Kai ugdome sąmoningumą, galime išmokti atpažinti, kaip mus veikia mūsų mintys, emocijos, kokie kūno pojūčiai kyla, kai emocijos keičiasi, ir kaip tai veikia mūsų elgesį. …
Įvyko kliento savižudybė? Kas gali padėti gydytojams, psichologams ir psichoterapeutams? Pagrindiniai savęs stiprinimo būdai Nedaug įvykių psichinės sveikatos praktikoje sukelia tokį nesėkmės ir kaltės jausmą kaip kliento savižudybė. Kliento praradimas dėl savižudybės yra skausmingiausias ir ilgiausiai įsirėžiantis, kokį gali patirti specialistas. Kai kurie tyrėjai nurodo, kad daugiau nei ketvirtadalis psichiatrų ir psichologų susiduria su kliento savižudybe (Veilleux, 2011). 2020 m. Higienos instituto išankstiniais duomenimis turime 601 savižudybę. Natūralu, kad dalis šių mirčių tiesiogiai paveikia ir psichinės sveikatos specialistus. Tai, kad V-oje Lietuvos suiciodologijos konferencijoje Vilniuje (2020 m.) šiam klausimui buvo skirti keli pranešimai, rodo, kad specialistams tai aktualu. Šios konferencijos …
Kuo socialinis nerimas skiriasi nuo įprasto nerimo? 10 klausimų ir atsakymų, Parengė Adomas Bieliauskas. Klausimai atpažinti socialiniam nerimui? Jei bent trumpai atpažinote save, galbūt vertėtų pasidomėti, ar neturite socialinio nerimo sutrikimo? Socialinis nerimas yra labai dažnas reiškinys įvairiose gyvenimiškose situacijose. Su juo susiduria praktiškai visi žmonės, o kai kurie dėl socialinio nerimo kenčia ypač stipriai. Visgi nors beveik visi suprantame, apie ką kalbame, dažnai kyla daug neaiškumų ir mitų susijusių su socialiniu nerimu Delfi išspausdintame straipsnyje Adomas Bieliauskas pateikia atsakymus į 10 dažniausių klausimų susijusių apie socialinį nerimą: Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/gyvenimas/psichologija/kuo-socialinis-nerimas-skiriasi-nuo-iprasto-nerimo-10-klausimu-ir-atsakymu.d?id=86175887 „Socialinis nerimas. Kaip padėti sau?” Dviejų gydytojų – psichoterapeutų žiniomis …
Kaip pasakyti NE pačiu geriausiu būdu? Kaip pasakyti „Ne“ yra labai svarbus žmogaus mokėjimas ir bendravimo kompetencija. Mokėjimas neigiamai atsakyti į mums netinkamą prašymą yra asertyvaus ir tvirtabūdiško bendravimo įrankis. Ramus ir mandagus pasakymas „Ne“ gali labai padėti bendraujant su „sunkiais žmonėmis“ ir darbe ir asmeniniame gyvenime. Dr. Julius Neverauskas demonstruoja 7 žingsnių praktiką, leidžiančią pasakyti „Ne“ pačiu geriausiu būdu rodant pagarbą ir atvirumą tolimesniam bendravimui ir bendradarbiavimui. Taip pat KET specialistė, lektorė Raminta Girdvainė dalijasi savo įžvalgomis, kaip išmokti pasakyti „NE”? Visi esame susidūrę su situacijomis ar žmonėmis, kai tampa sunku pasakyti „ne“. Mažiau savimi pasitikintiems žmonėms tai gali …













