Back
kas yra bendravimas

Kas yra bendravimas ir kaip jo metu išreikšti savo poreikius?

Kas yra bendravimas ir kaip išreikšti savo poreikius bendraujant su kitais žmonėmis? Dr. Julius Neverauskas pateikia labai efektyvų būdą išsakyti savo poreikius kitiems žmonėms naudojant bendradarbiavimu, atjauta grįsta nesmurtine kalba. Pateikiami 4 žingsniai, kaip galime vesti dialogą su kitu žmogumi apie savo ir jo poreikius bei jų patenkinimą. Pateikiama metodika labai tinka ir yra labai veiksminga tiek konfliktinėse ir sunkiose bendravimo situacijose, tiek kasdienybėje. ***** Bendravimas – tai viena pagrindinių žmogaus vertybių ir neatsiejama mūsų santykių dalis.  Kaip sakė dar Aristotelis, žmogus – sociali būtybė. Mes esame priversti bendrauti nuolatos, esame kitų asmenų apsuptyje. Viena iš sėkmingo bendravimo prielaidų – …

Read more about Kas yra bendravimas ir kaip jo metu išreikšti savo poreikius? Daugiau
asertyvumas

Kaip ugdyti savo asertyvų elgesį? Trumpai apie tvirtabūdiškumą.

Asertyvumas (tvirtabūdiškumas): kaip ugdyti? Labai trumpai asertyvumą galėtumėm apibūdinti, kaip pasitikėjimą savimi, gebėjimą išreikšti savo poziciją ir pasakyti “ne”, kaip mandagų atkaklumą. Asertyvumas. Kas tai? Asertyvumas, lietuviškai galime vadinti TVIRTABŪDIŠKUMU – tai pozityvus, mandagus, bet kartu ir atkaklus elgesys, žmogaus sugebėjimas elgtis pasitikint savimi ir kartu geranoriškai, sugebėjimas konstruktyviai ginti savo teises, kartu rodant pagarbą kitiems, tuo pat metu prisiimti atsakomybę dėl savo paties elgesio. Tai funkcionalus, tarpinis variantas tarp agresyvaus elgesio (dominavimas, reikalavimas laikytis mūsų nuomonės, neatsižvelgimas į kitų interesus) ir pasiduodančio, pasyvaus elgesio (paklusimas kitų žmonių sprendimams, konfliktų vengimas, nepakovojimas dėl savo teisių, situacijos kontrolės atsisakymas). Dr. Julius …

Read more about Kaip ugdyti savo asertyvų elgesį? Trumpai apie tvirtabūdiškumą. Daugiau
streso valdymas

Streso valdymas. Praktika nerimo mažinimui iššūkių metu

Streso valdymas ir jam skirta kvėpavimo ir vizualizacijos praktika Gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas pristato savo modifikuotą praktiką, skirtą nerimo ir streso valdymui. Ši praktika susideda iš meditacinių, relaksacinių ir vaizduote sustiprinto kvėpavimo pratimų. Praktika įrašyta 2020-ųjų pirmojo karantino metu ir svarbi bei aktuali ypatingai 2020 – 2021 metų sandūroje, kai susiduriame su naujais iššūkiais, apribojimais. Psichologai ir psichoterapeutai stebi išaugusį streso ir nerimo dėl artimiausios ateities, dėl giminaičių lygį. Yra įrodyta, jog panašaus pobūdžio praktikos, daromos reguliariai, gali ženkliai pagerinti emocinę savijautą, mažinti depresyvias nuotaikas, leidžia susitelkti į tai, kas prasminga ir svarbu. Julius Neverauskas: Lai mūsų neapleidžia sveikata, …

Read more about Streso valdymas. Praktika nerimo mažinimui iššūkių metu Daugiau
kas yra laime

Kas yra laimė? Psichoterapeutų mintys apie laimę

Šis laikas, kai aplink karantinas, raginama izoliuotis ir tvyro valdomo chaoso atmosfera, priverčia daugelį iš naujo apsvarstyti daugelį sąvokų, taip pat ir asmeninę „laimės“ sampratą ir iš naujo įvertinti kas yra laimė ir ką reiškia būti laimingu? Tiek psichologai, tiek žmogaus smegenis tyrinėjantys neuromokslininkai ar skirtingų dvasinių judėjimų atstovai pažymi, jog laimės įpročių ugdymas ir puoselėjimas yra itin glaudžiai susijęs bei remiasi įsisąmoninimo psichologijos (angl. mindfulness) pagrindais. Straipsnyje, skirtamae tarptautinei Laimės dienai, kalbinami medicinos mokslų daktaras, gydytojas psichoterapeutas Julius Neverauskas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos ir Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas, ir Giedrė Žalytė, psichologė psichoterapeutė, Lietuvos kognityvinės …

Read more about Kas yra laimė? Psichoterapeutų mintys apie laimę Daugiau
laime

Laimė. Kodėl svarbu mokytis, kaip būti laimingam?

Laimė ir šio jausmo ugdymas teikia naudos ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo šeimai, bendruomenei, visuomenei. XX a. pabaigoje prasidėjo reiškinys, pavadintas „Laimės revoliucija”. Nors žmonės tūkstančius metų ieškojo būdų, kaip praktinėmis pastangomis ugdyti sąmoningumą, proto (sąmonės) būsenas, visgi tik prieš gerus 30 metų LAIMĖ tapo mokslo bendruomenės ir visuomenės viešo diskurso intensyvaus susidomėjimo objektu. Daugėjant tyrimų ir vis daugiau mokslininkų įsitraukiant į  laimės sampratos tyrinėjimus, ansktesni įsivaizdavimai, jog laimė, tai kažkas neapčiuopiama, paslaptinga ir prognozuojama ar tėra išorinių aplinkybių šalutinis produktas vis labiau atmetami ir paneigiami. Šį laimės tyrinėjimų judėjimą paskatino JAV psichologijos asociacijos prezidento dr. Martino Seligmano …

Read more about Laimė. Kodėl svarbu mokytis, kaip būti laimingam? Daugiau
kaip valdyti stresa

Kaip valdyti stresą: Kaip galime padėti sau ir užbaigti streso ciklą?

Kaip valdyti stresą išmokstant užbaigti streso ciklą? Kodėl svarbu teisingai užbaigti streso ciklą, kalba psichologė psichoterapeutė Giedrė Žalytė. Mums kasdien tenka susidurti su daugybe stresorių: laiko trūkumu, konfliktiškais žmonėmis, sudėtingomis užduotimis, vaikų keliamais iššūkiais ir t.t.. Dažniausiai su visais jais mes daugiau ar mažiau susitvarkome, tačiau ar susitvarkome su pačiu stresu? Ar žinome, kaip galime elgtis, kad kasdien užverstume tos dienos stresinių išgyvenimų puslapį ir nekauptume streso bagažo? Šiame video psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė pasakoja apie tai, kaip galime efektyviai užbaigti streso ciklą ir reguliariai padėti sau grįžti į ramybės ir saugumo būseną, kuomet stresinė situacija jau praeityje. Tai labai svarbus įgūdis, …

Read more about Kaip valdyti stresą: Kaip galime padėti sau ir užbaigti streso ciklą? Daugiau
nesutarimai seimoje

Konfliktai ir nesutarimai šeimoje. Kaip reaguoti į nuomonių skirtumus?

Įvairūs konfliktai ir nesutarimai šeimoje, jų aspektai aptariami „Žmogaus psichologijos instituto” studijoje. Kalbasi psichologė, KET praktikė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė ir „Žmogaus psichologijos instituto” redaktorė, mindfulness instruktorė ir KET praktikė Janina Sabaitė Melnikovienė. Konfliktai ir nesutarimai šeimoje kelia daug skirtingų emocijų, jausmų ir palieka ryškius pėdsakus ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Labai dažnai santykiai griūva ir šeimos skiriasi kai nebepakelia nuolatinių barnių, konfliktų, nesutarimų. Pokalbio metu psichologė, KET praktikė Viktorija Bartkutė- Vyšniauskienė dalinasi įžvalgomis ir atsako į klausimus: Kaip reaguoti į nuomonių skirtumus? Ką daryti, kai, regis, tų konfliktų jau per daug ar jaučiamės nuo jų pavargę? Kaip tęsti ir …

Read more about Konfliktai ir nesutarimai šeimoje. Kaip reaguoti į nuomonių skirtumus? Daugiau
nepaaiskinami pojuciai

Panikos atakos ir nepaaiškinami pojūčiai

Panikos atakos ir nepaaiškinami pojūčiai – fiziniai skausmai. Galbūt kūnas sprogsta nuo neatpažintų emocijų? Savo emocijas mes visų pirma jaučiame kūne, mat kiekviena emocija sukelia tam tikrus kūno pojūčius. O kartais būna, kai emocijų neatpažįstame, arba nekreipiame į jas dėmesio? Kartais dėl to kūne gali rastis labai stiprūs pojūčiai – nepaaiškinami fiziniai skausmai arba panikos atakos simptomai. Psichologė – psichoterapeutė Giedrė Žalytė savo vaizdo įraše aiškina apie panikos atakų metu kylančius pojūčius: neatpažintas emocijas ar nepaaiškinamus fizinius skausmus. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras  

Read more about Panikos atakos ir nepaaiškinami pojūčiai Daugiau
apie geda

Apie gėdą ir kalbėti gėdinga. Kas vyksta, kai nekalbame?

Kas vyksta, kai nekalbame apie gėdą? Ar atpažįstate, kai jums kyla gėdos jausmas? Ar pastebite, ką jis skatina daryti? Gal pasišalinti, gal pakeisti pokalbio temą? Visi mes jaučiame visus žmogiškus jausmus, taip pat ir gėdą. Jeigu jos neatpažįstame, ji gali mums turėti didelę slaptą galią. Gėda išgyvenama kaip kankinantis  neramumas, nepasitenkinimas savimi, apgailestavimas dėl netinkamo elgesio ar jo smerkimas. Tuomet kyla noras slėptis, pasitraukti iš situacijos ar stengiantis neatkreiptis į save dėmesį. Šis video apie tai, kai išmokti atpažinti ir valdyti ši mus stipriai veikiantį jausmą.   Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras

Read more about Apie gėdą ir kalbėti gėdinga. Kas vyksta, kai nekalbame? Daugiau
neigiamos emocijos

Neigiamos emocijos. Kodėl mums reikia ne tik teigiamų emocijų?

Neigiamos emocijos. Kaip atrodytų pasaulis ir mūsų bendravimas, jei mes neturėtumėm neigiamų emocijų? Ar tikrai, pavyzdžiui, įmanoma gyventi be pykčio? Giedrė Žalytė: Mums be galo reikalingos visos emocijos. Taip, ir neigiamos! Dažnam atrodo, kad būtų gerai galėti jausti tik teigiamas emocijas. Tačiau tai veiktų panašiai, kaip šviesoforas, kuris visuomet rodo vien tik žalią šviesą – jis mums nepadėtų orientuotis bei išvengti problemų. Tad visos emocijos mums padeda, svarbu tik mokėti jas suprasti.  Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras  

Read more about Neigiamos emocijos. Kodėl mums reikia ne tik teigiamų emocijų? Daugiau
konfliktai organizacijose

Diskusija: konfliktai organizacijose

Konfliktai organizacijose | Darbe, kur žmonės praleidžia mažų mažiausiai 8, o kartais ir daugiau valandų per dieną, dažnai kyla daug nesusipratimų, konfliktų ir iššūkių. Ką daryti su konfliktais darbe ir kaip organizacijose palaikyti gerą psichologinę sveikatą? Diskusijoje, kurioje dalyvavo gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir komunikacijos konsultantė bei organizacijų koučingo (workplace coaching) specialistė Janina Sabaitė Melnikovienė, buvo aptariamos temos apie konfliktus, sąmoningumą bendraujant kolektyve ir pan. Dr. Julius Neverauskas: „Konfliktų sprendimas ir konfliktų prevencija – vadovų darbas.” – Nusileisti negalima pykti – kur dėti kablelį? – Ar vadovas visada teisus ir ką daryti, jei apima pyktis? – Ar įmanoma išvengti …

Read more about Diskusija: konfliktai organizacijose Daugiau
kaip isvengti perdegimo

Kaip išvengti perdegimo ir save sustiprinti padedant kitiems?

Kaip išvengti perdegimo ir atpažinti jo simptomus ir pasirūpinti savimi – šis klausimas aktualus daugeliui, o ypač tiems, kurie dirba ir padeda kitiems žmonėms. Perdegimas oficialiai įtrauktas į  „Tarptautinės ligų klasifikacija“ (TLK) vadovą, su kodu Z73.0. „Perdegimo” sindromas (Emocinis išsekimas). Ši būsena apibrėžiama, kaip kraštutinė profesinės nesėkmės išgyvenimo situacija, kai žmogus pajunta tris svarbius požymius:1. Emocinis išsekimas –  gali būti fizinio ir emocinio nuovargio požymiai;2. Depersonalizacija – jaučiasi šaltas ir nutolęs ir negali įsitraukti į emocinio ryšio reikalaujantį santykį su kitais;3. Didelis nepasitenkinimas savo darbo rezultatais.Įdomu tai, kad atsiradus perdegimo sindromui, nebeveikia įprastos pusiausvyros atgavimo strategijos, kurias asmuo įpratęs naudoti. Tai gali …

Read more about Kaip išvengti perdegimo ir save sustiprinti padedant kitiems? Daugiau