Kaip kovoti su emociniu valgymu? Emocinis valgymas šiuo metu itin aktuali tema, sutraukianti didelį dėmesį ir begalės klausimų. Vienas svarbiausių ir esminių elementų, ką svarbu žinoti tai, kad emocinis valgymas iš tikrųjų atlieka ne maitinimo tikslą, bet duoda psichologinį efektą – nusiraminimą maistu. Ir būtent dėl to kyla labai daug sunkumų, nes užsisuka ydingas tvarkymosi su savo emocijomis ratas. Maitinimosi tikslas „Žmogaus psichologijos instituto“ transliacijose psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir įsisąmoninto valgymo mokytoja Eglė Adomavičė detaliai analizuoja emocinio valgymo reiškinį ir priežastis. Maitinimosi tikslas yra naudoti maistą kūno ląstelių pamaitinimui, aprūpinti organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Deja, maitinimasis neretai nebeatlieka tik …
Mindfulness nauda sveikatai nuolat patvirtinima naujausiais moksliniais tyrimais. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Mindfulness (dėmesingas įsisąmoninimas) slopina smegenų reakcijas į gąsdinančius stimulus, didina jautrumą malonumui ir mažina uždegimines reakcijas. Multidisciplininė Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų komanda ištyrė kaip ilgalaikis mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) praktikavimas veikia smegenis ir imuninę sistemą. Naudodami neuromokslo technologijas, mokslininkai ištyrė, kokie neurobiologiniai mechanizmai lemia pozityvų Mindfulness poveikį sveikatai. Tyrimas publikuojamas kovo mėnesio Psychoendocrinology moksliniame žurnale. Neurobiologiniai veiksniai Teigiamas mindfulness praktikų poveikis psichinei sveikatai yra plačiai dokumentuotas: mindfulness gerina nuotaiką, mažina stresą bei depresijos simptomus. Taip pat yra žinoma, kad mindfulness užsiėmimai slopina uždegimines organizmo reakcijas. Uždegiminė reakcija yra imuninės …
Depresija ir nerimas veikia Covid-19 vakcinos efektyvumą, bet paprasti gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti nuo to apsisaugoti ir įtakoti skiepų naudą. Ohio Valstijos Universiteto mokslininkų komanda apžvelgė tyrimus, rodančius, kad vakcinų efektyvumas yra sąlygojamas įvairių veiksnių, tokių kaip stresas ir depresija. Apžvalginio tyrimo išspausdinto Perspectives on Psychological Science žurnale autoriai teigia, kad šie veiksniai yra ne mažiau svarbūs ir kalbant apie Covid-19 vakcinas. Autoriai taip pat apžvelgia literatūrą, aptariančią kokių priemonių kiekvienas galime imtis, kad sumažintume šių vakcinos efektyvumą mažinančių veiksnių poveikį. Vakcinos efektyvumas priklauso ne vien nuo vakcinos savybių Vakcinų atsiradimas yra vienas didžiausių pasiekimų medicinos istorijoje: skiepų dėka žmonija …
Psichologinio atsparumo ugdymas | Šis mėnuo – 2021-ųjų liepa – skirta atsigręžimui į mūsų stiprybes ir atsparumo ugdymą. Kiekvienas žmogus gyvenime patiria daug streso, netekčių ar trauminių patirčių. Tačiau tai, kaip mes įveikiame gyvenimo sunkumus, turi itin didelę įtaką mūsų gerovei: tiek psichologinei sveikatai, tiek fizinei būklei. Laba dažnai mes negalime pasirinkti aplinkybių ar įvykių, kurie mums nutinka, bet galime ugdyti tinkamą požiūrį į tai, kas su mumis vyksta. Tokio požiūrio praktikavimas nėra labai lengvas, o kartais ir nepatogus ar reikalaujantis papildomų pastangų, tačiau kaip ir raumens treniravimas ar naujų įgūdžių taikymas savo kasdienybėje, išbūnant diskomforte, gali padėti išmokti būti atsparesniais. …
Kam reikalingas tinkamas ir iš anksto paruoštas atostogų planas? Neretas žmogus, atostogų pabaigoje jaučiasi P-A-V-A-R-G-Ę-S… Atostogos – tai priešinga veikla tai, kurią darome nuolat ir, nuo kurios norime pailsėti. Todėl ir veiklos ar dienos rėžimas turi skirtis nuo įprastinės darbo dienos. Tam, kad per vasarą ir atostogas galėtumėm tinkamai atstatyti jėgas ir pailsėti bei pasikrauti energijos šaltajam metų sezonui, svarbu atsižvelgti į 7 pagrindinius principus: Atostogų planas Bent kelias dienas iki atostogų pasidaryti bent mini planą su keliomis idėjomis apie tai, kokių patirčių ir įspūdžių norime iš atostogų: pvz. perskaityti knygą, persodinti gėles, porą dienų gyventi tėkmės (flow) rėžimu, paragauti naujo …
Su Triniti Jurex kartu mes galime daugiau! Tai vienas iš mūsų veiklos šūkių, kaip ir „Mes esame tam, kad padėtumėm jums”. Ir abu šie šūkiai vienija tiek „Žmogaus psichologijos institutą”, tiek visose Baltijos šalyse veikiančią verslo advokatų kontorą, kuri nusprendė tapti mūsų rėmėjais. Mes rūpinamės žmonių emocine ir psichologine sveikata, teikiame ne tik žinias, bet ir praktinius mokymus, konsultacijas, o socialiai atsakingi teisės profesionalai rūpinasi verslo teisine sveikata ir pagalba. Neabejojame, jog sprendimas tapti šios, nepelno siekiančios iniciatyvos ir projekto rėmėjais yra organiška „Triniti Jurex” organizacinių vertybių išraiška. Tikimės, jog ši graži draugystės pradžia tęsis ir toliau. Tik kartu mes …
Apie kūną galima kalbėti daug ir ilgai. Kūnas – sudėtinė mūsų gyvenimo dalis, kartu su mintimis, emocijomis, impulsais veikti ir elgsena. Per kūno pojūčius mes patiriame pajaučiame kvapą, skonį, girdime garsus, matome vaizdus, liečiame kitus. Kūno mechanika leidžia mums persikelti iš vietos vietos į kitą ir padeda mums palaikyti tinkamą balansą bei aktyvumą. Kūnas – tai mūsų vieninteliai namai, todėl verta skirti pakankamai dėmesio ir dėti nuoseklias pastangas tinkamos fizinės formos palaikymui bei kūno pojūčių atpažinimui. Kviečiame išbandyti ir praktikuoti dėmesingus judesius. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Mindfulness Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras Daugiau vaizdo įrašų apie kūno praktikas „Žmogaus …
Gyvenimo džiaugsmas telydi kiekvieną birželio mėnesio dieną. Maži mūsų veiksmai, daromi kasdien, gali suteikti žymiai daugiau prasmės, laimės ir džiaugsmo nei mūsų lūkeščiai dėl didelių projektų, pirkinių ar kitų grandiozinių planų. laimes_kalendorius2021birzelis O jei pabandymėm ir išmoktumėm kasdien patirti bent po krislelį džiaugsmo? O jei pakviestumėm save eiti dar toliau – ir džiaugsminga akimirka apdovanoti greta esantį žmogų: savo artimąjį, kolegą, giminaitį, draugą, o gal naminš gyvūną? Ar galite leisti sau priimti iššūkį – visas ateinančias 30 dienų DŽIAUGTIS? T.y. surasti kiekvienoje dienoje džiaugsmo šaltinius – akimirkas, dėl kurių galite pasidžiaugti, už ką ir kam esate dėkingas, kas kuria jūsų …
„Kas įpykęs švelnus, tas žymiai protingesnis.“ – Plautas. Kodėl žmonės pyksta? Pyktis yra labai dažna emocija – žmogus vidutiniškai per dieną supyksta apie 15-a kartų. Pyksta visi nepriklausomai nuo lyties, išsilavinimo, intelekto ar amžiaus. Pykstame ir mes, todėl yra labai svarbu – ar mes kenčiame dėl savo pykčio, ar mokame juo naudotis. Pyktis ir jo sinonimai Šiame straipsnyje kalbėdamas apie pyktį turiu omeny visą spektrą emocijų nuo sudirgimo, susierzinimo, pasyvios agresijos iki rūstumo, įtūžio, stipraus pykčio priepuolių. Pyktis yra viena iš daugelio emocijų, kuri taip pat kaip ir kitos emocijos turi savo prasmę. Emocijos padeda lengvai įvertinti situaciją, apdoroti didelį …
Ar būna taip, jog žinote, kad reikia mokytis, kad artėja svarbūs atsiskaitymai ar egzaminai, bet vien pagalvojus apie tai kyla didžiausias pasipriešinimas ir atrodo net nesinori į knygas pažiūrėti? Tad kaip mokytis, kai nesinori mokytis?.. Tuomet atsiranda visokiausių “nenumatytų” darbų: net nepajuntame, kaip vėl žiūrime į telefoną, skaitome naujienas ar komentarus, ar pagaunam save žiūrint jau nežinia kelintą Netflix serialo dalį. Taip nejučia praeina valanda, dvi, jau ir vakaras ateina. Darbai kaupiasi, nerimas didėja. “Neturiu motyvacijos mokytis” – tai dažnai frazė, kurią tenka išgirsti iš moksleivių ir studentų. Tad ką daryti, jeigu puikiai žinome, kad mokytis reikia, bet nesinori? Veiksmas …
Vaikystės traumos ir jų pėdsakai suaugusiojo gyvenime: santykių problemos, priklausomybės, žema savivertė. Kiekvienas vaikystėje muštas žmogus neatsparus baimei, ir kiekvienas, vaikystėje nepatyręs meilės, jos ilgisi, dažniausiai visą gyvenimą. Alice Miller Vaikystės traumos: Neigiamos praeities patirtys Labai dažnai psichoterapeuto kabinete klientas, pradėdamas kalbėti apie aukštą nerimo lygį, perdegimą, perfekcionizmą, nepasitikėjimą savimi, nuolatinį nerimavimą, santykių problemas, priklausomybes, negebėjimą valdyti ir reguliuoti savo emocijų, nuolat jaučiamus gėdos, kaltės, vienišumo jausmus ilgainiui suvokia, jog visa tai atėjo iš vaikystės patirčių. Fizinis smurtas, patirtas emocinis apleistumas, traumuojantys išgyvenimai, fizinis smurtas – visa tai palieka ryškius pėdsakus ir gali daryti didelę įtaką jau suaugusiojo gyvenimui, būti …
Prasmė kasdienybėje | Kai patiriame sunkumų ir iššūkių savo gyvenime, labai svarbu atsigręžti į savo vertybes, į tai, kas prasminga. Taip galime susikurti tokį gyvenimą, kuris, nepaisant problemų, teiks mums prasmės, laimės ir bus itin vertingas. Gyvenimas bus įdomus ir prasmingas tiek, kiek kiekvienas mūsų asmeniškai sugebėsime prisiimti atsakomybę spręsdami svarbiausias aplink mus susikaupusias problemas. (Rusų poetas Joseph Brodsky) Mes kiekvienas galime pasirinkti, į ką kreipiame savo dėmesį, kam norime skirti savo laiką, kokius kasdienos pasirinkimus mes darome. Mums nebūtina gelbėti viso pasaulio ir rūpintis tolima ateitimi, tačiau galime bent ŠIANDIEN gyventi sąmoningiau. Žmogus miršta svetima mirtimi – iš baimės, kad nereiktų …













