Kuksando – tai darni, prieš beveik dešimt tūkstančių metų Korėjoje sukurta sveikatinimosi ir žmogaus galimybių vystymo sistema, kuri į darnią visumą apjungia fizinius pratimus, kvėpavimo meditaciją, akupresūrą (arba taškinį masažą). Praktikuodami žmonės pajunta, kaip traukiasi nuovargis, stresas, nemiga, įvairūs skausmai, pagerėja virškinimas, nurimsta protas ir emocijos, padidėja bendras gyvybingumas, kūnas pasidaro lankstus ir ištvermingas. Kas yra kuksando? Pradėti praktikuoti galima bet kuriame amžiuje. Praktika tinkama bet kokio fizinio pasirengimo žmogui, tiek vyrams, tiek moterims. Kuksando nėra religinė sistema, todėl tinkama bet kurio tikėjimo žmogui. Tai yra labai sistemiškas ir veiksmingas mokymas, kuris lavina visą žmogų ir remiasi medicinos, psichologijos bei …
Kam žmogui reikalingos emocijos ir kokios jų funkcijos? Kiekvienas galvojame, jog žinome, kas yra emocija, kol mūsų nepaprašo pateikti jos apibrėžimą. Mokslininkai, tyrinėdami emocijas, remiasi keliomis teorijomis. Pirmoji remiasi prielaida, jog žmonėms būdingas įgimtas emocijų rinkinys ir jas jie išreiškia visi vienodai. Šia teorija besivadovaujantys tyrėjai yra linkę emocijas laikyti smegenyse įrašytais instintų evoliucijos produktais, kurie skatina mus reaguoti tam, kad išgyventumėm. Antroji teorija remiasi moksliniais įrodymais, jog emocijos yra ne universalios, bet greičiau išmoktos ir suformuotos kultūros. Psichologė ir neuromokslininkė Lisa Fieldman Barrett teigia, jog „emocijos nėra jūsų reakcijos į pasaulį; jos yra jūsų smegenų būdas suprasti prasmę.” Psichologė …
Kartais emocijas suprasti nėra paprasta, tačiau ši paprasta ir aiški metodika, vadinama emocijų trikampis, gali labai padėti. Trikampio apačioje yra bazinės emocijos, kurias visi jaučiame nuo gimimo, o viršutiniuose kampuose – socialinės emocijos, kurias jausti išmokstame, bei proto sugalvoti „manevrai”, kaip apsisaugoti nuo emocijų. Norintiems šis metodas padės geriau suprasti save ir savo vidinį gyvenimą. Kiekvienam žmogui nepaprastai naudinga geriau suprasti jausmus, kad galėtų lengviau susidoroti su šiuolaikinio gyvenimo iššūkiais. Jausmų poveikio mūsų protui ir kūnui supratimas padeda užkirsti kelią nerimui ir depresijai, be to, atveria patikrintą ir moksliniais tyrimais grįstą kelią sveikimo link. Jausmai – tai neuroplastiškumo katalizatorius, leidžiantis …
Vasarį skirkime DRAUGYSTEI | Kaip susitiprinti draugystės ryšius 2021 -ųjų vasario mėn. ir stiprinti savo laimės jausmą. Žmogui, kaip socialinei būtybei, ypač reikalingas bendravimas ir nuolatiniai ryšiai su kitais žmonėmis. Nustatyta, jog žmonės, turintys tvirtus ir plačius socialinius santykius, yra laimingesni, sveikesni ir gyvena ilgiau. Artimi santykiai su šeima ir draugais suteikia meilės, prasmės, palaiko ir padidina mūsų savivertės jausmą. Mūsų ryšiai su kitais žmonėmis yra tarpusavio- mūsų ir tų žmonių – laimės esmė. Nėra tiek svarbu, ar šie ryšiai siejasi su mūsų partneriais, šeimomis, draugais, darbo kolegomis, kaimynais ar žmonėmis mūsų platesnėse bendruomenėse, visi šie žmonės ženkliai prisideda prie …
Kas yra GYVENIMO PRASMĖ? Psichoterapeutų įžvalgos Didžioji dalis skirtingose epochose gyvenančių ir dabar dirbančių filosofų, mokslininkų, psichologų sutaria, kad surasti gyvenimo prasmę – tai žmogaus (kartu žmonijos, gyvybės, visatos) egzistavimo priežastis, paskirtis, tikslas. Ir tuo pačiu, nėra vieningo atsakymo į klausimą, kas yra gyvenimo prasmė. 11 įžvalgų Gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas pateikia pagrindinius aspektus, kaip gyvenimo prasmė apibrėžiama bendražmogiškajame supratime. Gyvenimo prasmė, tai: Išsami diskusija Įdomi ir daug atsiliepimų sulaukusi dviejų psichoterapeutų: Giedrės Žalytės ir Juliaus Neverausko diskusija apie prasmę gyvenime ir prasmės problemą psichoterapijoje. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija
Psichoterapeuto darbas ir asmenybė. Ko galime siekti? Iš rubrikos „Pokalbiai apie šiuolaikinę psichoterapiją”. Tiesioginės transliacijos, vykusios 2020 m. gruodžio 16 d. įrašas. Kalbėjosi Dr. Julius Neverauskas ir Giedrė Žalytė. LSMU podiplominių psichoterapeutų (kognityvinės elgesio terapijos kryptis) vadovas, gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas transliacijos metu dalinosi ir savo įžvalgomis, ir praktine patirtimi, ir siektinomis normomis psichoterapeuto darbe. Diskusijoje taip pat dalyvavo ir psichologė psichoterapeutė Giedrė Žalytė, savo darbe taikanti kognityvinės elgesio terapijos bei schemų terapijos integralius metodus. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Emocijos
Meilė yra pagrindinis raktas nuo laimės vartų. (JAV poetas ir medikas Oliver Wendell Holmes) Tai vienas iš sudėtinių mūsų gyvenimo komponentų, kurie sudaro mūsų gyvenimo laimę ir prasmę, tai artimi santykiai su kitais žmonėmis. Meilė mus įkvepia. Meilė suteikia skonio ir prasmės mūsų gyvenimui. Meilė padaro mus laimingesniais. Nesėkmės ir nusivylimai meilėje mus žlugdo. Remiantis aiškinamuoju psichologijos terminų žodynu, Meilė – psichologinė, dvasinė būsena; tarpasmeninis jausmas, kuris reiškiasi tam tikrose situacijose kylančiomis ir kintančiomis susižavėjimo, džiaugsmo, baimės, nerimo, pavydo emocijomis. Viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų. Meilė turi daugybę rūšių, dar daugiau spalvų ir atspalvių. Ir be meilės ryšio, be artimo santykio, retas kuris jaučiasi gerai ir išsipildęs. Kviečiame į …
Kas yra nerimas? 5 pagrindiniai faktai, kuriuos svarbu žinoti apie nerimą Jei jaučiate nerimą dažnai, jį sunku valdyti ir jis trukdo kasdienei veiklai, labai svarbu ieškoti pagalbos. Užsitęsusios problemos gali vesti prie sveikatos sutrikimų, o kuo ilgiau delsiame, tuo vėliau užtruks daugiau laiko sunkumams išspręsti. Šiuolaikinės mokslų grįstos praktikos, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali labai palengvinti tvarkantis su nerimu. Kaip suprasti nerimą ir padėti sau, skaitykite: http://zmogausinstitutas.lt/sveikata/nerimas-trumpa-info/ 6 simptomai, kurie gali byloti apie nerimo sunkumus Kai ugdome sąmoningumą, galime išmokti atpažinti, kaip mus veikia mūsų mintys, emocijos, kokie kūno pojūčiai kyla, kai emocijos keičiasi, ir kaip tai veikia mūsų elgesį. …
Dėmesingumo metodikos valgyme. Pristato Eglė Adomavičė. Žmonės, kurie susiduria su psichologiniais valgymo sutrikimais dažnai susiduria ir su emociniu valgymu arba automatiniu reagavimu į kylančius impulsus. Kaip padaryti trumpą išminties pauzę ir, kaip adekvačiai valgant suvokti savo tikruosius poreikius – tai gali padėti mindfulness technikos, dar vadinamos pilnaprotavimo arba dėmesingo įsisąmoninimo praktikomis. Šiame vaizdo įraše praktiškai pristatomos pilnaprotavimo metodikos taikymo galimybės valgymo procese. Pateikiame ir kitas valgymo įsisąmoninimo praktikų įrašus. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Sveikata
Įvyko kliento savižudybė? Kas gali padėti gydytojams, psichologams ir psichoterapeutams? Pagrindiniai savęs stiprinimo būdai Nedaug įvykių psichinės sveikatos praktikoje sukelia tokį nesėkmės ir kaltės jausmą kaip kliento savižudybė. Kliento praradimas dėl savižudybės yra skausmingiausias ir ilgiausiai įsirėžiantis, kokį gali patirti specialistas. Kai kurie tyrėjai nurodo, kad daugiau nei ketvirtadalis psichiatrų ir psichologų susiduria su kliento savižudybe (Veilleux, 2011). 2020 m. Higienos instituto išankstiniais duomenimis turime 601 savižudybę. Natūralu, kad dalis šių mirčių tiesiogiai paveikia ir psichinės sveikatos specialistus. Tai, kad V-oje Lietuvos suiciodologijos konferencijoje Vilniuje (2020 m.) šiam klausimui buvo skirti keli pranešimai, rodo, kad specialistams tai aktualu. Šios konferencijos …
Kuo socialinis nerimas skiriasi nuo įprasto nerimo? 10 klausimų ir atsakymų, Parengė Adomas Bieliauskas. Klausimai atpažinti socialiniam nerimui? Jei bent trumpai atpažinote save, galbūt vertėtų pasidomėti, ar neturite socialinio nerimo sutrikimo? Socialinis nerimas yra labai dažnas reiškinys įvairiose gyvenimiškose situacijose. Su juo susiduria praktiškai visi žmonės, o kai kurie dėl socialinio nerimo kenčia ypač stipriai. Visgi nors beveik visi suprantame, apie ką kalbame, dažnai kyla daug neaiškumų ir mitų susijusių su socialiniu nerimu Delfi išspausdintame straipsnyje Adomas Bieliauskas pateikia atsakymus į 10 dažniausių klausimų susijusių apie socialinį nerimą: Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/gyvenimas/psichologija/kuo-socialinis-nerimas-skiriasi-nuo-iprasto-nerimo-10-klausimu-ir-atsakymu.d?id=86175887 „Socialinis nerimas. Kaip padėti sau?” Dviejų gydytojų – psichoterapeutų žiniomis …
Kaip pasakyti NE pačiu geriausiu būdu? Kaip pasakyti „Ne“ yra labai svarbus žmogaus mokėjimas ir bendravimo kompetencija. Mokėjimas neigiamai atsakyti į mums netinkamą prašymą yra asertyvaus ir tvirtabūdiško bendravimo įrankis. Ramus ir mandagus pasakymas „Ne“ gali labai padėti bendraujant su „sunkiais žmonėmis“ ir darbe ir asmeniniame gyvenime. Dr. Julius Neverauskas demonstruoja 7 žingsnių praktiką, leidžiančią pasakyti „Ne“ pačiu geriausiu būdu rodant pagarbą ir atvirumą tolimesniam bendravimui ir bendradarbiavimui. Taip pat KET specialistė, lektorė Raminta Girdvainė dalijasi savo įžvalgomis, kaip išmokti pasakyti „NE”? Visi esame susidūrę su situacijomis ar žmonėmis, kai tampa sunku pasakyti „ne“. Mažiau savimi pasitikintiems žmonėms tai gali …













